Merkelio Račkausko gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
21 eilutė: 21 eilutė:
== Mokyklos įkūrimas ==
== Mokyklos įkūrimas ==


Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], rusų pradinė mokykla. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius  [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.
Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius  [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]
[[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas]]


1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]], kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.
1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.


Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas.  
Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas.  
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu