Merkelio Račkausko gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

Merkelio Račkausko gimnazija (žiūrėti kodą)

20:42, 29 gruodžio 2017 versija

2 524 pridėti baitai , 20:42, 29 gruodžio 2017

nėra keitimo aprašymo

Algirdas

Biurokratai, Administratoriai

19 695

pakeitimai

@@ 22 eilutė: / 22 eilutė: @@
 == Mokyklos įkūrimas ==
-Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius  [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.
+Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokykla]], 1903 m. [[Geležinkelio mokykla|geležinkelininkų mokykla]], 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola"]], [[Mažeikių cerkvinė mokykla|rusų pradinė mokykla]]. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas [[Mažeikių valsčius|Mažeikių valsčiaus]] visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo [[Pračkauskis Feliksas|Feliksas Pračkauskis]], o sekretoriavo [[Vaičkus Aleksandras|Aleksandras Vaičkus]]. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius [[Bimba Petras|Petras Bimba]] įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis <ref>Lukošius R. Mažeikių gimnazijos kūrimasis // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 18.</ref>.
 [[Vaizdas:Stoties 14.MKE.2007-03-08.JPG|thumb|left|200px|Šiame pastate, esančiame Stoties g. 14, nuo 1919 m. veikė Mažeikių progimnazija]]
 [[Vaizdas:Mazeikiu gimnazija.MKE.jpg|thumb|left|200px|Centriniai gimanzijos rūmai]]
-[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Družinskas. Pašventintas 2004-11-19]]
+[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|left|200px|Stogastulpis su užrašu „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1951 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia". Aut. Pranas Dužinskas. Pašventintas 2004-11-19]]
-m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė|Stoties gatvėje]] Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.
+m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, [[Stoties gatvė]]je Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.
 Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas [[Bimba Petras|Petras Bimba]]. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.
@@ 33 eilutė: / 33 eilutė: @@
 Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) - lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos - aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas - tikybos, [[Pukevičius Karolis|Karolis Pukevičius]] - muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus - bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti - juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.
-Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis  „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis.
+Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė", kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis.
 -1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. - 49, II kl. - 30, III kl. - 32, IV kl. - 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras [[Tautvaišas Povilas|Povilas Tautvaišas]] buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį [[Žibutė|„Žibutė"]]. Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. - 44, II kl. - 39, III kl. - 38 ir IV kl. - 22.
@@ 50 eilutė: / 50 eilutė: @@
 == Gimnazija 1925-1949 m. ==
-m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė.
+m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė - lietuvių kalbą ir istoriją, [[Šlekys Julius|J. Šlekys]] - fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė. Pagal 1926 m. sudarytą sąmatą mokyklos tarnautojų algoms buvo numatyta skirti 90.612, raštinės, ūkio ir kelionės išlaidoms - 4040, inventoriui - 1860, mokslo priemonėms ir knygynui - 4947, namų nuomai - 1141, pastatų remontui - 1000, iš viso 103600 litų. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 46, l. 17-21.</ref>.
 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. - 13, 1930 m. - 16, 1931 m. - 14, 1934 m. - 12, 1935 m. - 17 abiturientų.
-m. rudenį buvo 261 (I kl. - 48, II kl. - 36, III kl. - 37, IV kl. - 33, V kl. - 30, VI kl. - 38, VII kl. - 20, VIII kl. - 19), iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. Pagal klases buvo: I kl. - 20, II kl. - 83, III kl. - 60, IV kl. - 50, VI kl. - 37, VII kl. - 38 ir VIII kl. - 19 mokinių. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>.
+m. vasarą Juozas Šablinskas atliko mokyklos remontą už 6290 litų<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b.46, l. 24.</ref>. 1930 m. rudenį buvo 261 (I kl. - 48, II kl. - 36, III kl. - 37, IV kl. - 33, V kl. - 30, VI kl. - 38, VII kl. - 20, VIII kl. - 19), iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. - 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. - 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. Pagal klases buvo: I kl. - 20, II kl. - 83, III kl. - 60, IV kl. - 50, VI kl. - 37, VII kl. - 38 ir VIII kl. - 19 mokinių. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai", 38 egz. „Ateities", 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 6.</ref>. 1938-1939 m. m. pabaigoje iš viso mokykloje mokėsi 333 mokiniai. Todėl 1939 m. birželio mėn. gimanzijos direktorius kreipėsi į Vidurinio mokslo departamentą, prašydamas leisti atidaryti I, II ir VI lygiagretes klases, nes jose buvo daug mokinių. Mokykla turėjo 7 nuosavas ir 3 nuomojamas patalpas klasėms <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 15, l. 114.</ref>.
 Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos [[Mažeikių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnytėlė]] ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961? bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė <ref> Baigė 18 abiturientų // XX amžius. - 1940. - Birž. 19. - Nr. 137. - P. 8.</ref>. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai - matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai - seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.
@@ 65 eilutė: / 65 eilutė: @@
 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė - [[Moksleivių techninės kūrybos centras]]).
-== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m.==
+== Merkelio Račkausko vidurinė mokykla 1993-1996 m. ==
 m. LR kultūros ir švietimo ministerija nutarė leisti mokyklose steigti gimnazijos klases. Mokyklos mokytojai sudarė atskirų dalykų mokymo programas, kurias tvirtino Švietimo ministerija. Mokykla visus metus buvo stebima ir vertinama visų švietimo instancijų. 1993 m. gegužės mėn. Švietimo ministerijos nutarimu Mažeikių I vid. m-kloje leista atidaryti gimnazijos klases (nuo 1993-09-01 atidaryta 1-oji humanitarinio profilio gimnazijos klasė). Taip pat buvo svarstytas ir mokyklos pavadinimas. Nutarta ją pavadinti 1925 m. gimnazijos steigėjo direktoriaus Merkelio Račkausko vardu. Šis vardas 1993 m. lapkričio mėn. Mažeikių rajono valdybos nutarimu ir buvo suteiktas mokyklai.
 == Dabartinė gimnazija nuo 1996 m. ==
 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys [[Žebrauskas Stasys|St. Žebrauskas]] sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.
+-05-17 prie paradinių laiptų atidengta grindinyje įmontuota marmurinė paminklinė lenta Mažeikių gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941-1954 m. Paminklinė lenta pagaminta Alytuje, iš ten atvykę žmonės ją ir įmontavo. Šioje atminimo lentoje įamžinti: buvęs Mažeikių gimnazijos direktorius [[Juozas Rainys]], vicedirektorius [[Antanas Januševičius]], mokytojai [[Antanas Baranauskas]] ir [[Bronius Remys]], mokiniai [[Valerijonas Dainoravičius]], [[Antanas Grabažis]], [[Antanas Janušauskas]], [[Antanas Juzumas]] ir [[Vladislovas Pilinka]], „Didžiosios kovos" apygardos štabo viršininkas [[Aleksandras Zapkus|Aleksandras Zapkus-Piliakalnis]], Žemaičių apygardos „Alkos" rinktinės vadas [[Kazys Venckus|Kazys Venckus-Adomaitis]], Ylakių Lietuvos Laisvės armijos kuopos narys [[Antanas Dima]] bei pogrindžio organizacijos [[Rusenantis Aukuras|„Rusenantis aukuras"]] narys [[Jonas Kairys|Jonas Kairys-Old Šaterchand]]. Atminimo lentos įamžinimo iniciatorius - Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas [[Albertas Ruginis]], buvęs šios mokyklos mokinys <ref> Vytautas Malūkas. Įamžintas laisvės gynėjų atminimas // Santarvė. - 2016. - Geg. 19. - Nr. 56. - P. 1.</ref>.
 == Renovacija ==
@@ 76 eilutė: / 78 eilutė: @@
 m. vasarą buvo pradėtas renovuoti senas vienaukštis pastatas gimnazijos kieme, kuriame anksčiau glaudėsi dirbtuvės ir kelios klasės, dabar įrengtas Menų fakultetas. Jame įrengtas muzikos kabinetas, virtuvė technologijų pamokoms, choreografijos salė su veidrodžiais ir dušinėmis, staklynas, molio degimo krosnis. Pirmajame gimnazijos renovacijos etape atnaujinta sporto salė, įrengti keturi užsienio kalbų kabinetai. Sporto salė atitinka visus standartus, išklota natūraliu parketu. savivaldybė nupirko kėdutes žiūrovų balkone. Prie salės įrengtos modernios dušo patalpos, tualetai. Baldus Menų fakultetui ir anglų kalbos kabinetams gimnazija nupirko už mokyklai pervestus pinigus - 2 procentus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
-m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus  atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>.
+m. prasidėjo antrasis gimnazijos renovacijos etapas: pagrindinio mokyklos pastato apšiltinimas ir apdaila, šildymo sistemos pakeitimas ir elektrotechnikos darbai. Projekto vadovas Arūnas Knystautas, rangovas [[Darstamas|UAB „Darstamas"]]. Įstaigos atnaujinimas vyksta panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas pagal Lietuvos 2007-2013 metų sanglaudos priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu". Pirmojo etapo darbai kainavo apie 520 tūkst., antrajam numatyta 770 tūkst. litų. Trečiojo etapo projektus finansuos rajono savivaldybė (numatyta skirti 350 tūkst. litų) - bus atliekami darbai, kurių neremia ES struktūriniai fondai. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 230 tūkst. litų vidaus patalpoms modernizuoti, kanalizacijos sistemai atnaujinti bei tualetams įrengti <ref>Audronė Malūkienė. Gimnazijos bendruomenė jau pajuto renovacijos naudą // Santarvė. - 2011. - Gegužės 14. - Nr. 54. - P. 3.</ref>.
 Gimnazijos mokytojas Raimondas Milėška parengė vidinio kiemo ir lauko stadiono projektą, pagal kurį būtų galima čia vykti šventės, choro ir teatro pasirodymai, būti poilsio vieta gimnazistams.
@@ 108 eilutė: / 110 eilutė: @@
 == Vicedirektoriai ==
-*Vlada Stasiulytė (1923-1926)
+* Vlada Stasiulytė (1923-1926)
-*Rene de la Croix (1926-1934)
+* Rene de la Croix (1926-1934)
-*Apolinaras Opulskis (1926-1927)
+* Apolinaras Opulskis (1926-1927)
-*Antanas Svetlauskas (1931-1932)
+* Antanas Svetlauskas (1931-1932)
-*Antanas Januševičius (1934-1939)
+* Antanas Januševičius (1934-1939)
-*Petras Gaurys (1939-1940)
+* Petras Gaurys (1939-1940)
 == Mokiniai ==
@@ 124 eilutė: / 126 eilutė: @@
 Nuo mokyklos įsikūrimo baigė 19 aukso, 28 sidabro medalininkai, 148 abiturientai su pagyrimu.
-===Žymiausi mokiniai===
+=== Žymiausi mokiniai ===
 Mokėsi arba baigė.
@@ 136 eilutė: / 138 eilutė: @@
 * 1924 m. - [[Žadvydas Osvaldas|Osvaldas Žadvydas]], Lietuvos kariuomenės karininkas, pedagogas, žurnalistas.
 * 1924-1929 m. - mokėsi [[Dargis Alfonsas|Alfonsas Dargis]], dailininkas, gyveno Vokietijoje.
-* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinės]] bataliono vadas.
+* iki 1926 m. - mokėsi [[Kenstavičius Antanas|Antanas Kenstavičius]], 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, [[Tėvynės apsaugos rinktinė]]s bataliono vadas.
 * 1927 m. - [[Liutkus Antanas|Antanas Liutkus]], teisininkas, dailininkas.
 * 1928 m. - [[Leseckas Juozas|Juozas Leseckas]], veterinarijos gydytojas, Lietuvos šaulių sąjungos būrio vadas.
@@ 171 eilutė: / 173 eilutė: @@
 * 1940 m. - [[Lempertas Izraelis|Izraelis Lempertas]], sociologas, profesorius.
 * 1940 m. - [[Jankauskas Kostas|Kostas Jankauskas]], Lietuvos nusipelnęs gydytojas.
+* 1941 m. - [[Alfonsas Kaikaris]], docentas, provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas.
 * 1941-1945 m. - mokėsi [[Vitkevičius Pranas|Pranas Vitkevičius]], teisės mokslų daktaras, Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas.
 * 1942 m. - [[Grabys Juozas|Juozas Grabys]], kunigas.
@@ 188 eilutė: / 191 eilutė: @@
 * 1944-1946 m. - mokėsi [[Poškus Antanas|Antanas Poškus]], pedagogas, garbės kraštotyrininkas.
 * iki 1944 m. - mokėsi [[Sprindys Algimantas|Algimantas Sprindys]], architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto architektūros katedros docentas, architektūros studijos vadovas.
+* iki 1944 m. - mokėsi [[Urbutis Vincas|Vincas Urbutis]], lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.).
 * iki 1945 m. - mokėsi [[Vilimas Aloyzas|Aloyzas Vilimas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas, pedagogas.
 * iki 1945 m. - mokėsi [[Šviesaitė Sofija|Sofija Šviesaitė]], poetė.
@@ 194 eilutė: / 198 eilutė: @@
 * 1945 m. - [[Klova Boleslovas|Boleslovas Klova]], dailininkas monumentalistas, reljefinių mozaikų kūrėjas.
 * 1945 m. - [[Gečas Vincentas|Vincentas Gečas]], dailininkas tapytojas.
-* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas,  Dailės akademijos garbės profesorius.
+* 1945 m. - [[Daukantas Feliksas|Feliksas Daukantas]], dailininkas dizaineris, dizaino specialybės Lietuvoje pradininkas, Dailės akademijos garbės profesorius.
 * 1945 m. - [[Gargasas Leonardas|Leonardas Gargasas]], gydytojas reumatologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.
 * 1945 m. - [[Ostrauskas Mečislovas|Mečislovas Ostrauskas]], dailininkas tapytojas, portretistas.
@@ 202 eilutė: / 206 eilutė: @@
 * 1946 m. - [[Norkus Povilas|Povilas Norkus]], habilituotas fizinių mokslų (chemijos) daktaras, profesorius.
 * 1946 m. - [[Gedvilas Algirdas|Algirdas Gedvilas]], mokytojas, aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinio muziejaus įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.
+* 1946 m. - [[Beniuševičius Vladas|Vladas Beniuševičius]], vaikų chirurgas traumatologas, medicinos mokslų kandidatas (nostr. dr).
 * 1948 m. - [[Sabonienė Regina|Regina Stonytė-Sabonienė]], chemijos mokslų daktarė.
 * 1948 m. - [[Milkintas Antanas|Antanas Milkintas]], skulptorius - restauratorius, portretistas.
@@ 245 eilutė: / 250 eilutė: @@
 * 1966-1969 m. - mokėsi [[Dargis Antanas|Antanas Dargis]], grupės [[Sekmadienis|„Sekmadienis”]] įkūrėjas, muzikantas, estradinių dainų kūrėjas.
 * 1967 m. - [[Vilkauskas Romanas|Romanas Vilkauskas]], dailininkas tapytojas, akvarelistas.
+* 1967 m. - [[Janušas Vytautas|Vytautas Janušas]], fizikos mokslų daktaras.
 * 1968 m. - Algirdas Varnas, archeologas.
 * 1968 m. - [[Liutkus Viktoras|Viktoras Liutkus]], dailėtyrininkas, vienas iš pagrindinių pasaulio žemaičių kūrybos parodų organizatorių.
 * 1968-1973 m. - mokėsi [[Mikalauskas Vytautas|Vytautas Mikalauskas]], režisierius, Lietuvos teatro, kultūros ir politinis veikėjas.
 * 1970 m. - [[Mikulskienė Gema|Gema Paulauskaitė-Mikulskienė]], gamtos mokslų daktarė.
-* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]],  habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
+* 1971 m. - [[Venalis Algirdas|Algirdas Venalis]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
 * 1972 m. - [[Barauskas Vidmantas|Vidmantas Barauskas]], medicinos mokslų daktaras, profesorius.
 * 1977 m. - [[Žebrauskas Stasys|Stasys Žebrauskas]], poetas, dainininkas.
@@ 267 eilutė: / 273 eilutė: @@
 == Nuorodos ==
-*[http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
+* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEeiki%C5%B3_Merkelio_Ra%C4%8Dkausko_gimnazija Vikipedija], Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
-*[http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.
+* [http://mmrgim.tinkle.lt/ Sveiki užsukę į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos tinklapį], 2004 m.
-*[http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.
+* [http://rackausko.mazeikiai.mit.lt/ Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija], mokyklos svetainė, 2002 m.
-*[http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]
+* [http://www1.omnitel.net/rack-gimnazija/lt/index0.htm Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija]
-[[Kategorija: Mokyklos]]
+[[Kategorija:Mokyklos]]

Merkelio Račkausko gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Merkelio Račkausko gimnazija (žiūrėti kodą)

20:42, 29 gruodžio 2017 versija

Naršymo meniu

Paieška