Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

14:37, 18 gegužės 2012 versija

7 874 pridėti baitai , 14:37, 18 gegužės 2012

S

Atmestas 176.31.68.44 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 216.64.207.132 versija

Rytis

Biurokratai, Administratoriai

1 079

pakeitimai

@@ 33 eilutė: / 33 eilutė: @@
 m. liepos 6 d. Savivaldybės aikštėje atidengta Lietuvos 1000-mečiui įprasminti skulptūrinė lauko riedulių kompozicija, kurios autorius skulptorius Zenonas Steponavičius. Paminklą sudaro trys rieduliai, ant kurių užkeltas 7 tonas sveriantis stambus akmuo, pargabentas iš [[Juodeikiai|Juodeikių k.]]. Riedulio krovimo ir iškrovimo darbais rūpinosi bendrovė „Mažeikių strėlė", pargabeno bendrovė „Skalderus". Ant trijų plokščių iškalti įrašai: 1290 metais lietuvių žygiui į Livoniją vadovavo kunigaikštis Mažeika, 1871 m. rugsėjo 16 d. atidaryta geležinkelio linija Liepoja - Mažeikiai - Vilnius, 1920 m. kovo 1 d. įkurta Mažeikių miesto savivaldybė; ant visų trijų plokščių yra Mažeikių herbas. Ant pagrindinio akmens įamžinta - Lietuva 1009 (turėjo būti iškaltos dar penkios svarbios istorinės datos - įrašai, išdėstyti pagal jų svarbos Žemaitijai, Lietuvai ir jos valstybingumui lygmenis. Tai Mindaugas 1253, Durbė 1260, Žalgiris 1410, Valstybė 1918 ir Nepriklausomybė 1990. Paminklą nutarė pastatyti iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Ričardas Grušas <ref>Vytautas Malūkas. Paminkle įamžinamos svarbios istorinės datos sukėlė diskusijų ir ginčų // Santarvė. - 2010. - Birželio 26. - Nr. 70. - P. 1, 12.</ref>. Kompoziciją pašventino Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas Z. Degutis, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas bei stačiatikių bažnyčios bendruomenės tėvas Nestoras.
-พี่คลิกครบ 1 เดือนมันมีข้อความมาอย่างนี้ค่ะHere are the most common caeuss: - The Advertisement clicks expired. - You may have scripts blocked. - Your browser's cache may be in conflict. - The browser's flash plugin is disabled or needs to be re-installed. - Probably nothing serious and you just need to refresh the page. หมายความว่ายังไงเหรอคะ
+== Švietimas ==
+[[Vaizdas:Gabijos gimnazija.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Gabijos gimnazija]]]]
+[[Vaizdas:Sodu vidurine mokykla.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Sodų vidurinė mokykla]]]]
+[[Vaizdas:Specialioji mokykla.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|[[Mažeikių specialioji mokykla]]]]
+Po 1905 m. Mažeikių kaimo gyventojai pradėjo samdyti mokytoją. 1911 m. Jono Virkučio name Mažeikių kaimo mokykla gavo pirmąsias nuolatines patalpas. Mokytoju dirbo Fabijonavičius, mokėsi 10-12 mokinių. Ši mokykla veikė iki I pasaulinio karo, o per karą sudegė. Po karo mokyklai patalpos parinktos pas Joną Raustį (priešais [[Mažeikių kapinės|katalikų kapines]]). Mokytoju buvo tas pats Fabijonavičius. Mokinių skaičius buvo didelis, nes vaikai ateidavo ir iš kitos [[Venta|Ventos]] pusės.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.
+Pirmoji pačiuose Mažeikiuose atsiradusi švietimo įstaiga - [[Mažeikių cerkvinė mokykla|cerkvinė mokykla]]. Ji pradėjo veikti 1896 metais prie cerkvės pastatytame name (dabar čia yra M. Račkausko gimnazijos sporto salė). Iš pradžių ją lankė daugiau nei 60 mokinių, iš kurių apie 40 buvo katalikų vaikai. Mokykloje mokytoju dirbo Polidovas. Po 1905 m. mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, todėl norinčius šiek tiek mokyta skaityti ir lietuviškai. Ši mokykla veikė iki 1915 metų.
+m. pradėjo veikti ir [[Geležinkelio mokykla|geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.
+m. pradžioje mažeikiškiai sueigoje nutarė prašyti Rusijos švietimo vadovybės Mažeikiuose atidaryti progimanziją, kurioje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Gyventojai patys įsipareigojo išlaikyti lietuvių kalbos mokytoją ir jam mokėti per metus po vieną kapeiką nuo turimos žemės dešimtins - t. y. iš viso 1,5 tūkst. rub. per metus. Sužinoję apie tokį nutarimą viekšniškiai panoro, kad progimanzija būtų ne Mažeikiuose, o [[Viekšnių gimnazija|Viekšniuose]]<ref>Šidlauskas D. Mažeikiai // Vilniaus žinios. - 1908. - Nr. 270.</ref>. Kauno mokyklų direkcija sutiko Viekšnių valsčiuje atidaryti ne progimnaziją, bet naujo tipo miesto mokyklą. Direkcijos siūlymą svarstė Viekšnių valsčiaus atstovų sueiga. Balsų dauguma 1908 m. rudenį nutarta prašyti miesto mokyklą atidaryti Viekšniuose<ref>Mažeikiai // Viltis. - 1908. - Nr. 148.</ref>. 1910 m. į Mažeikius atvyko Kauno gubernijos mokyklų direkcijos inspektorius ir pasiūlė čia atidaryti švietimo ministerijos išlaikomą vienaklasę arba dviklasę mokyklą ir kad tokiai mokyklai skirtų paramą. Mažeikių miesto sueiga neidele balsų persvara atsisakė valdinės ministerijos išlaikomos mokyklos, nes jau veikė „Saulės" draugijos lietuviška mokykla<ref>Jaunutis. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 124.</ref>. Vis dėlto 1911 m. pavasarį vienaklasė ministerijos mokykla Mažeikiuose buvo atidaryta.
+m. pavasarį Mažeikiose leista atidaryti [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokyklą]]. Mokykla įsteigta prie bažnyčios pastatytoje špitolėje. Pirmasis mokytojas buvo Adomas Juodelė, mokėsi apie 60 mokinių. Už mokslą kiekvienas mokinys turėjo mokėti po 50 kapeikų per mėnesį. Neturtingų tėvų vaikai mokyklos lankyti negalėjo. Todėl kitiems mokslo metams nutarta mokyklą išlaikyti visų katalikų lėšomis iš parapijos kasos. 1910 m. pradžioje mokyklą lankė 12 mokinių. Pritrūkus lėšų, nutarta iš kiekvieno mokinio imti po vieną rublį per metus <ref>K. K. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 10.</ref>. Padidėjus mokinių, nuo 1911 m. „Saulės" mokykloje dirbo du mokytojai. 1915 m. pr. mokėsi 113 mokinių, dėstė Vincenta Burbaitė ir nuo 1913 m. Juozas Marcinkevičius (g. 1892-01-01 Zapyškyje - m. 1916-10-06). Per I pasaulinį karą mokykla neveikė, bet 1915 m. pabaigoje, gavus vokiečių valdžios leidimą, vėl pradėjo veikti pačių mažeikiškių išlaikoma lietuviška mokykla. Joje mokytojavo „Ryto" švietimo draugijos kursus Vilniuje baigusi Gudzinskaitė. 1917 m. pabaigoje mokėsi 120 mokinių, mokytojas Gedžiutis<ref>Lietuvos aidas. - 1917. - Nr. 42.</ref>.Šioje mokykloje yra dirbę dar šie mokytojai: Julius Grubliauskas (1908 m.), Kazys Blažys (ar Blaževičius, 1909 m.), Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė.
+m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]].
+Pirmojo pasaulinio karo metais Mažeikiuose buvo uždarytos visos mokyklos ir pradėjo veikti tik karui pasibaigus. Po 1918 m. pradėtos steigti pradinės mokyklos rajone, o Mažeikiuose imta rūpintis aukštesnės mokyklos įsteigimu (plačiau žr. straipsnį [[Merkelio Račkausko gimnazija]].
+Nuo 1919 m. Mažeikiuose veikė ir pradinė mokykla. Abu komplektai buvo pilnai užimti, todėl mokytojams tekdavo dirbti po pietų iki 10 val. vakaro. Toliau kasmet buvo steigiama po 1-2 naujus komplektus. 1924-1925 m. jau veikė 7 komplektai, išsidėstę 3 atskirose vietose. 1925 (ar 1926 m.) iš jos 4 komplektų atidaryta pradžios mokykla Nr.2 (plačiau žr. [[Mažeikių pradžios mokykla Nr.2]]), o ji su likusiais 3 komplektais pervadinta 1-ma mokykla (plačiau žr. [[Mažeikių pradžios mokykla Nr.1]]). Toliau mokykla augo ir 1930 m. veikė jau vėl 7 komplektai. Mokyklą lankė 315 mokinių. Iki 1934 m. mokykla buvo kilnojama iš vienų namų į kitus ir buvo išmėtyta 2-3 pastatuose, kas apsunkino darbą. Todėl nuspręsta statyti nauja mokyklą. Apskrities taryba priėmė sprendimą pastatyti 8 komplektų mūrinį pastatą mokyklai. Darbas pradėtas 1933 m. pavasarį <ref>Ličkūnas St. Pirmoji Mažeikių lietuvių mokykla // Tautos mokykla. - 1937. - Liepos 15. - Nr. 14-15. - P. 339-340.</ref>. 1934 m. rugpjūčio mėn. pastatytas mūrinis dviejų aukštų pastatas, įrengta dešimt klasių, salė, centrinis šildymas, vandentiekis. Mokyklai buvo suteiktas [[Mažeikių Tumo-Vaižganto pradžios mokykla|J. Tumo-Vaižganto]] vardas (1935 m. vardą patvirtino Švietimo ministerija). 1937 m. ją lankė 464 mokiniai, dirbo 10 mokytojų<ref>Laurinavičius J. Mažeikiai. - V., 1978. - P. 26.</ref>. Pastato III-ame aukšte buvo įrengta 10x16 m ploto salė muziejui, kur išbuvo iki 1955 m. gaisro (žr. [[Mažeikių muziejus]]).
+Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 veikė 1925-1944 m. Ją įsteigė ir išlaikė Mažeikių miesto savivaldybė. Mokykla buvo keturių skyrių, o nuo 1935 m. - šešių skyrių bendrojo lavinimo įstaiga. Nuo 1942 m. Mažeikių pradžios mokykla Nr. 2 buvo privaloma penkiametė. 1941-1942 m. buvo mokoma pagal 1936 m. mokyklos programas.
+Nuo 1932 m iki 1944 m.lapkričio mėn. Mažeikiuose veikė Mažeikių [[žiemos žemės ūkio mokykla]], kurią įsteigė ir išlaikė Žemės ūkio rūmai. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, mokykla tęsė veiklą. Nuo 1940 m. rugsėjo mėn. mokykla buvo pavaldi Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato Žemės ūkio švietimo valdybai. 1941-1944 m. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo pavaldi ir ją išlaikė Žemės ūkio vadyba. Mažeikių žiemos žemės ūkio mokykla buvo mišri mokymo įstaiga, kuri rengė kvalifikuotus žemės ūkio ir namų ruošos darbininkus. Mokykloje mergaitės buvo mokomos maisto ruošimo, siuvimo, audimo, skalbimo, lyginimo ir kt. namų ruošos darbų, berniukai - žemdirbystės ir gyvulininkystės, buvo dėstoma lietuvių kalba, skaičiavimas bei visuomenės mokslas. Mokslas mokykloje vyko lapkričio-balandžio mėn. Į mokyklą buvo priimami asmenys baigę pradžios mokyklos 4 klases.
 == Kultūra ==

Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

14:37, 18 gegužės 2012 versija

Naršymo meniu

Paieška