Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

21:09, 21 liepos 2015 versija

4 474 pridėti baitai , 21:09, 21 liepos 2015

nėra keitimo aprašymo

Algirdas

Biurokratai, Administratoriai

19 695

pakeitimai

@@ 8 eilutė: / 8 eilutė: @@
 == Gyventojai ==
-'''Gyventojų skaičius''': 1821 m. - 15 kiemų, 130 gyv., 1886 m. - 364, 1897 m. - 1979, iš jų 435 žydai, 1905 m. - 2745, 1914 m. - 3869, 1921 m. - 2632 gyv. (1244 vyrai ir 1388 moterys), 1923 m. - 1111 kiemų, 4281 gyv., 1924 m. - 4300 (2002 vyr., 2298 mot.), 1936 m. - 4960, 1938 m. - 5268, 1999 m. - 45888 gyv.
+'''Gyventojų skaičius''': 1821 m. - 15 kiemų, 130 gyv., 1886 m. - 364, 1897 m. - 1979, iš jų 435 žydai, 1905 m. - 2745, 1909 m.- 3779 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 21. </ref>, 1911 m. - apie 4000<ref>Lietuvos Žolynėlis. Mažeikiai // Viltis. - 1911. - Saus. 5(18). - Nr. 1. - P. 3.</ref>, 1914 m. - 3869, 1921 m. - 2632 gyv. (1244 vyrai ir 1388 moterys), 1923 m. - 1111 kiemų, 4281 gyv., 1924 m. - 4300 (2002 vyr., 2298 mot.), 1936 m. - 4960, 1938 m. - 5268, 1999 m. - 45888 gyv.
 == Istorija ==
@@ 31 eilutė: / 31 eilutė: @@
 === 1905 - 1914 metai ===
--05-14 ar 15 d. mieste kilo didžiulis gaisras. Sudegė Latvių ūkininkų draugijos sandėlis, knygininko ir prekybininko Dainiaus naujas mūrinis namas (per gaisrą iš savo namų išbėgusį Dainių paventyje ties Tirkšlių tiltu nušovė vokiečių kareiviai). Sudegė ir Mažeikių salė, kurioje buvo rengiami lietuvių vakarai. Ugnis bematant išsiplėtė po visą miestelį ir išdegė visi geriausieji namai ir krautuvės. Išliko Širvinskio viešbutis, Bliumentalio namas, latvių bažnyčia. Iš viso sudegė daugiau nei 40 namų. Nuo gaisro daugiausiai nukentėjo žydai. Gegužės 20 d. į geležinkelio stotį atvyko pirmasis sanitarinis traukinys. Sanitarai virė valgį ir ir valgidino vietinius žmones. Gegužės 21 d. pribuvo pirmas keleivinis tarukinys<ref>Rygos garsas. - 1915. - Geg. 21. - Nr. 57. - P. 3.</ref>, <ref>Vytautas Jautrutis. Karas Lietuvoje. Mažeikiai // Lietuvos ūkininkas. - 1915. - Nr. 21. - P. 189-190.</ref>.
+m. sausio mėn. Mažeikių pristavas su žandarais krėtė 8 vietas mieste pas latvius ir žydus ir ieškojo neleistinų leidinių. Sausio 15 d. mieste sudegė žydo Meko cikorijos fabrikas ir padaryta nuostolių už 25 tūkst. rublių <ref>Nelaimingi atsitikimai. Mažeikiai // Viltis. - 1913. - Saus. 27 (vasar. 9). - Nr. 12. - P. 3. </ref>. 1913 m. gegužės 15 d. Mažeikiuose atidaryta skolinamoji-taupomoji kasa <ref>Įvairios žinios. Naujas bankas // Viltis. - 1913. - Geg. 26 (birž. 8). - Nr. 60. - P. 2.</ref>. 1913 m. Mažeikiuose gyveno 132 lenkai (1908 m. buvo 156). Mieste buvo 11 kurpių, 7 siuvėjai, 39 moteriškų drabužių siuvėjai, 12 stalių, 1 plaukų kirpėjas, 8 krautuvininkai, 8 skalbėjai, 4 mūrininkai, 3 kalviai, 1 skardininkas, 8 aludininkai <ref>Iš Lietuvos. Mažeikiai // Viltis. - 1913. - Lapkr. 16 (29). - Nr. 135. - P. 3.</ref>.
+m. sausio mėn. miestas susidūrė su žibalo stoka, kadangi dėl siautėjusių pūgų ir užsnigto geležinkelio sunku buvo jį gauti, todėl vietos žydai, parsivežę žibalo iš Liepojos, ėmė jį pardinėti gana aukštomis kainomis <ref>Įvairios žinios. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Saus. 15(28). - Nr. 11. - P. 2.</ref>. Veikė Šiaulių apskr. Mažeikių savitapio kredito draugija, kuri 1914-01-30 Subockio salėje surengė visuotinį narių susirinkimą, kurioje pristatyta pirmojo pusmečio veikimo ataskaita<ref>Vienas. Draugijų gyvenimas. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Saus. 22 (vasar. 4). - Nr. 17. - P. 2. </ref>. 1914 m. sausio mėn. Mažeikių valsčiaus sueigoje buvo nuspręsta galutinai panaikinti visas aludes, smūkles, traktierių ir monopolinę. Iš svaigalų krautuvių buvo palikta tik viena lenkų savininkui priklausanti vyno parduotuvė <ref>Koresp. Valsčiaus reikalai. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Vasar. 4 (17). - Nr. 28. - P. 3. </ref>. Mieste veikė vienintelė arbatinė ir  2-3 lietuvių krautuvės, kitos priklausė žydams ir lenkams <ref>M. Prekyba. Pramonė. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3.</ref>. Kauno gubernatoriaus įsakymu nuo 1914 m. liepos 1 d. Mažeikiuose uždarytos visos monopolinės, o nuo 1915 m. sausio 1 d. - ir visos kitos gėrimo įstaigos. Šį įsakymą inicijavo Blaivybės draugija <ref>Blaivybės dalykai // Viltis. - 1914. - Geg. 15 (28). - Nr. 106. - P.2. </ref>.
+-05-14 ar 15 d. mieste kilo didžiulis gaisras. Sudegė Latvių ūkininkų draugijos sandėlis, knygininko ir prekybininko Dainiaus naujas mūrinis namas (per gaisrą iš savo namų išbėgusį Dainių paventyje ties Tirkšlių tiltu nušovė vokiečių kareiviai). Sudegė ir Mažeikių salė, kurioje buvo rengiami lietuvių vakarai. Ugnis bematant išsiplėtė po visą miestelį ir išdegė visi geriausieji namai ir krautuvės. Išliko Širvinskio viešbutis, Bliumentalio namas, latvių bažnyčia. Iš viso sudegė daugiau nei 40 namų. Nuo gaisro daugiausiai nukentėjo žydai. Gegužės 20 d. į geležinkelio stotį atvyko pirmasis sanitarinis traukinys. Sanitarai virė valgį ir ir valgidino vietinius žmones. Gegužės 21 d. pribuvo pirmas keleivinis tarukinys<ref>Rygos garsas. - 1915. - Geg. 21. - Nr. 57. - P. 3.</ref>, <ref>Vytautas Jautrutis. Karas Lietuvoje. Mažeikiai // Lietuvos ūkininkas. - 1915. - Nr. 21. - P. 189-190.</ref>. Birželio 13 d. vokiečiai apšaudydami sudegino P. Jokšto ir dar du gretimus namus <ref> Karas Lietuvoje // Lietuvos ūkininkas. - 1915. - Nr. 24. - P. 215.</ref>.
 Pirmą kartą Vasario 16-oji Mažeikiuose paminėta 1920-02-16. Iš išlikusių to meto fotonuotraukų galima teigti, kad sukaktis minėta trjose vietose: vidurinėje mokykloje (pastatas išlikęs, dabar Stoties g. 14), turgaus aikštėje ir prie geležinkelio. Galima daryti prielaidą, kad šventė prasidėjo vidurinėje mokykloje, po to buvo keliaujama į turgaus aikštę, buvusią prie Didžiosios (Laisvės) gatvės, o paskui eita prie geležinkelio stoties. Pastaroji vieta Vasario 16-osios rituale išliko per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį. Iš tuomet buvusio geležinkelio stoties balkono buvo sakomos kalbos. Manoma, kad pirmasis vasario 16-osios minėjimą Mažeikiuose įamžino fotografas [[Motuzas Bonaventūras|Bonaventūras Motuzas]], pirmojo Mažeikių fotografo, knygnešio, visuomenės veikėjo [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] (1864-1929) sūnus. Didžiausia tikimybė, kad pirmosios valstybinės šventės organizatorius buvo [[Bimba Petras|Petras Bimba]], vidurinės mokyklos Mažeikiuose įkūrėjas, pirmasis jos direktorius. <ref>Ramanauskas V. Pirmoji Vasario 16-osios šventė Mažeikiuose // Santarvė. - 2010. - Vasario 13. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.
 [[Vaizdas:Akmuo.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|left|100px|Skulptūrinė lauko riedulių kompozicija]]
 m. liepos 6 d. Savivaldybės aikštėje atidengta Lietuvos 1000-mečiui įprasminti skulptūrinė lauko riedulių kompozicija, kurios autorius skulptorius Zenonas Steponavičius. Paminklą sudaro trys rieduliai, ant kurių užkeltas 7 tonas sveriantis stambus akmuo, pargabentas iš [[Juodeikiai|Juodeikių k.]]. Riedulio krovimo ir iškrovimo darbais rūpinosi bendrovė „Mažeikių strėlė", pargabeno bendrovė „Skalderus". Ant trijų plokščių iškalti įrašai: 1290 metais lietuvių žygiui į Livoniją vadovavo kunigaikštis Mažeika, 1871 m. rugsėjo 16 d. atidaryta geležinkelio linija Liepoja - Mažeikiai - Vilnius, 1920 m. kovo 1 d. įkurta Mažeikių miesto savivaldybė; ant visų trijų plokščių yra Mažeikių herbas. Ant pagrindinio akmens įamžinta - Lietuva 1009 (turėjo būti iškaltos dar penkios svarbios istorinės datos - įrašai, išdėstyti pagal jų svarbos Žemaitijai, Lietuvai ir jos valstybingumui lygmenis. Tai Mindaugas 1253, Durbė 1260, Žalgiris 1410, Valstybė 1918 ir Nepriklausomybė 1990. Paminklą nutarė pastatyti iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Ričardas Grušas <ref>Vytautas Malūkas. Paminkle įamžinamos svarbios istorinės datos sukėlė diskusijų ir ginčų // Santarvė. - 2010. - Birželio 26. - Nr. 70. - P. 1, 12.</ref>. Kompoziciją pašventino Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas Z. Degutis, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas bei stačiatikių bažnyčios bendruomenės tėvas Nestoras.
+m. spalio 23 d. skverelyje prie Savivaldybės buvo atidengtas informacinis akmuo ant kurio parašyta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio akmens atsiradimo istorija ir rėmėjai.
+Šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bartkevičius ir jo padėjėjas Česlovas Čyžas, Mažeikių dailės mokyklos direktorius ir Tūkstantmečio akmens skulptorius Zenonas Steponavičius, Mažeikių Rotary klubo atstovai ir Rotary International Apygardos 1462 Valdytojas Vygintas Grinis, Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ bei Mažeikių „Interact“ klubo narės.
+Mažeikių Rotary klubo prezidentas Jonas Buinauskas susirinkusiesiems priminė, kad idėja pastatyti ženklą, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui paminėti bei įamžinti kilo 2010 m. Mažeikių Rotary klube. Tuomet visuomenė buvo pateikusi 8 siūlymus, kuriuos Z. Steponavičius apjungė į lauko riedulių kompoziciją.
+Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio akmens skulptorius Z. Steponavičius.
 == Švietimas ==
@@ 52 eilutė: / 61 eilutė: @@
 m. pavasarį Mažeikiose leista atidaryti [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokyklą]]. Mokykla įsteigta prie bažnyčios pastatytoje špitolėje. Pirmasis mokytojas buvo Adomas Juodelė, mokėsi apie 60 mokinių. Už mokslą kiekvienas mokinys turėjo mokėti po 50 kapeikų per mėnesį. Neturtingų tėvų vaikai mokyklos lankyti negalėjo. Todėl kitiems mokslo metams nutarta mokyklą išlaikyti visų katalikų lėšomis iš parapijos kasos. 1910 m. pradžioje mokyklą lankė 12 mokinių. Pritrūkus lėšų, nutarta iš kiekvieno mokinio imti po vieną rublį per metus <ref>K. K. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 10.</ref>. Padidėjus mokinių, nuo 1911 m. „Saulės" mokykloje dirbo du mokytojai. 1915 m. pr. mokėsi 113 mokinių, dėstė Vincenta Burbaitė ir nuo 1913 m. Juozas Marcinkevičius (g. 1892-01-01 Zapyškyje - m. 1916-10-06). Per I pasaulinį karą mokykla neveikė, bet 1915 m. pabaigoje, gavus vokiečių valdžios leidimą, vėl pradėjo veikti pačių mažeikiškių išlaikoma lietuviška mokykla. Joje mokytojavo „Ryto" švietimo draugijos kursus Vilniuje baigusi Gudzinskaitė. 1917 m. pabaigoje mokėsi 120 mokinių, mokytojas Gedžiutis<ref>Lietuvos aidas. - 1917. - Nr. 42.</ref>.Šioje mokykloje yra dirbę dar šie mokytojai: Julius Grubliauskas (1908 m.), Kazys Blažys (ar Blaževičius, 1909 m.), Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė.
-m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]]. 1915 m. pr. Mažeikiuose veikė šios mokyklos: prekybos, gelžkelio, „Saulės" ir valsčiaus pradžios mokykla <ref>Aukštaitis. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1915. - vasar. 27 (kov. 12). - Nr. 47. - P. 1.</ref>.
+m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]]. 1914 m. vasario mėn. surengtas susirinkimas gimnazijos reikalams apsvarstyti. Buvo nutarta įkurti berniukų gimnaziją ir tam sudarytas komitetas <ref> Kor. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Vasar. 7(20). - Nr. 31. - P. 3.</ref>.
+Gimnazijos steigimui komitetas surinko 10-12 tūkst. rub., tačiau tokia pinigų suma buvo per maža, todėl apsiribota nuo rudens miesto prekybos mokyklą perorganizuoti į komercijos mokyklą abiejų lyčių mokiniams<ref>M. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Geg. 8 (21). - Nr. 100. - P. 3. </ref>.
+m. pr. Mažeikiuose veikė šios mokyklos: prekybos, gelžkelio, „Saulės" ir valsčiaus pradžios mokykla <ref>Aukštaitis. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1915. - vasar. 27 (kov. 12). - Nr. 47. - P. 1.</ref>.
 Pirmojo pasaulinio karo metais Mažeikiuose buvo uždarytos visos mokyklos ir pradėjo veikti tik karui pasibaigus. Po 1918 m. pradėtos steigti pradinės mokyklos rajone, o Mažeikiuose imta rūpintis aukštesnės mokyklos įsteigimu (plačiau žr. straipsnį [[Merkelio Račkausko gimnazija]].
@@ 187 eilutė: / 199 eilutė: @@
 {{reflist}}
+<small>
+* Mažeikių (Muravjovo) planas // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3075.
+</small>
 == Nuorodos ==

Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

21:09, 21 liepos 2015 versija

Naršymo meniu

Paieška