Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

21:09, 21 liepos 2015 versija

6 192 pridėti baitai , 21:09, 21 liepos 2015

nėra keitimo aprašymo

Algirdas

Biurokratai, Administratoriai

19 695

pakeitimai

@@ 8 eilutė: / 8 eilutė: @@
 == Gyventojai ==
-'''Gyventojų skaičius''': 1821 m. - 15 kiemų, 130 gyv., 1886 m. - 364, 1897 m. - 1979, iš jų 435 žydai, 1905 m. - 2745, 1914 m. - 3869, 1921 m. - 2632 gyv. (1244 vyrai ir 1388 moterys), 1923 m. - 1111 kiemų, 4281 gyv., 1924 m. - 4300 (2002 vyr., 2298 mot.), 1936 m. - 4960, 1938 m. - 5268, 1999 m. - 45888 gyv.
+'''Gyventojų skaičius''': 1821 m. - 15 kiemų, 130 gyv., 1886 m. - 364, 1897 m. - 1979, iš jų 435 žydai, 1905 m. - 2745, 1909 m.- 3779 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 21. </ref>, 1911 m. - apie 4000<ref>Lietuvos Žolynėlis. Mažeikiai // Viltis. - 1911. - Saus. 5(18). - Nr. 1. - P. 3.</ref>, 1914 m. - 3869, 1921 m. - 2632 gyv. (1244 vyrai ir 1388 moterys), 1923 m. - 1111 kiemų, 4281 gyv., 1924 m. - 4300 (2002 vyr., 2298 mot.), 1936 m. - 4960, 1938 m. - 5268, 1999 m. - 45888 gyv.
 == Istorija ==
@@ 20 eilutė: / 20 eilutė: @@
 Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo.
-===XVII - XIX a.===
+=== XVII - XIX a. ===
-m. Mažeikių kaimas minimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Šiame dokumente nurodyta, kad kaime yra pusė valako dirbamos žemės ir 4 dūmų (kiemų)  valstiečių pavardės:  Baltramiejus Jučas (Jucz), Vaitiekus Jučas (Jucz), Valentinas Mažeikaitis (Mazeykaytis) ir Juozapas Šajanskas (Szaienski). Turint omenyje, kad viename kieme vidutiniškai gyveno 9 žmonės, iš viso kaime galėjo būti 28 gyventojai. Išlikęs ir 1665 metų inventorius, kuriame pateikiami tie patys duomenys.
+m. Mažeikių kaimas minimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje. Šiame dokumente nurodyta, kad kaime yra pusė valako dirbamos žemės ir 4 dūmų (kiemų) valstiečių pavardės: Baltramiejus Jučas (Jucz), Vaitiekus Jučas (Jucz), Valentinas Mažeikaitis (Mazeykaytis) ir Juozapas Šajanskas (Szaienski). Turint omenyje, kad viename kieme vidutiniškai gyveno 9 žmonės, iš viso kaime galėjo būti 28 gyventojai. Išlikęs ir 1665 metų inventorius, kuriame pateikiami tie patys duomenys.
-Mažeikių kaimas nukentėjo per XVIII a. pr. vykusį vidaus ir Šiaurės karą bei 1708-1711 m. marą. 1728 m. liepos 6 d. išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje jau nurodytos kitos pavardės - iš viso 6 kiemai, iš jų du naujokų - Baltramiejus Degutis ir Mykolas Matasas.  1738 m. birželio 17 d. inventoriuje nurodyta 12 Mažeikių kaimo kiemų, kurie privalo dvarui mokėti metinį 125 zlotų ir 26 grašių mokestį. Šiame dokumente surašyti šie žemdirbiai: Kazimiera Mažeikienė (Mažeikowa), našlė Kaukienė (Kawkowa), Martynas Galminas (Galmin), Adomas Juška (Juszko), Mykolas Matusas (Matusas), Jonas Vaičaitis (Wayczaytis), Laurynas Dumplis (Dumplis), Lileikis (Lileykis), našlė Anužienė (Anužowa), Martynas Varnas (Warnas), posėdininkas Pelčinas (Pelczyn Lawnik) ir Baltramiejus Degutis (Degutis)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 250. F. SA-3774, l.630.</ref>.
+Mažeikių kaimas nukentėjo per XVIII a. pr. vykusį vidaus ir Šiaurės karą bei 1708-1711 m. marą. 1728 m. liepos 6 d. išlikusiame Viekšnių seniūnijos inventoriuje jau nurodytos kitos pavardės - iš viso 6 kiemai, iš jų du naujokų - Baltramiejus Degutis ir Mykolas Matasas. 1738 m. birželio 17 d. inventoriuje nurodyta 12 Mažeikių kaimo kiemų, kurie privalo dvarui mokėti metinį 125 zlotų ir 26 grašių mokestį. Šiame dokumente surašyti šie žemdirbiai: Kazimiera Mažeikienė (Mažeikowa), našlė Kaukienė (Kawkowa), Martynas Galminas (Galmin), Adomas Juška (Juszko), Mykolas Matusas (Matusas), Jonas Vaičaitis (Wayczaytis), Laurynas Dumplis (Dumplis), Lileikis (Lileykis), našlė Anužienė (Anužowa), Martynas Varnas (Warnas), posėdininkas Pelčinas (Pelczyn Lawnik) ir Baltramiejus Degutis (Degutis)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3765, l. 250. F. SA-3774, l.630.</ref>.
+=== 1868 - 1904 metai ===
+Teritorijai apgyvendinti į šiaurę nuo stoties buvo padalyti sklypai. Kiekvienas sklypas išnuomuojamas činšo teisėmis, t.y. 99 metams. Žemę dalino latvių kilmės matininkai, todėl pirmuosius žemės sklypus gavo Liosbergis, Klemberis, Bliumentalis ir kiti latvių tautybės piliečiai <ref>Radžiūnas B. Iš mūsų miesto istorijos // Pergalės vėliava. - P. 3.</ref>.
+m. gegužės 1 d. rusų caro valdžia Mažeikiuose pastatė paminklą Muravjovui, o miestą pavadino jo garbei - Muravjovu.<ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>.
+=== 1905 - 1914 metai ===
+m. sausio mėn. Mažeikių pristavas su žandarais krėtė 8 vietas mieste pas latvius ir žydus ir ieškojo neleistinų leidinių. Sausio 15 d. mieste sudegė žydo Meko cikorijos fabrikas ir padaryta nuostolių už 25 tūkst. rublių <ref>Nelaimingi atsitikimai. Mažeikiai // Viltis. - 1913. - Saus. 27 (vasar. 9). - Nr. 12. - P. 3. </ref>. 1913 m. gegužės 15 d. Mažeikiuose atidaryta skolinamoji-taupomoji kasa <ref>Įvairios žinios. Naujas bankas // Viltis. - 1913. - Geg. 26 (birž. 8). - Nr. 60. - P. 2.</ref>. 1913 m. Mažeikiuose gyveno 132 lenkai (1908 m. buvo 156). Mieste buvo 11 kurpių, 7 siuvėjai, 39 moteriškų drabužių siuvėjai, 12 stalių, 1 plaukų kirpėjas, 8 krautuvininkai, 8 skalbėjai, 4 mūrininkai, 3 kalviai, 1 skardininkas, 8 aludininkai <ref>Iš Lietuvos. Mažeikiai // Viltis. - 1913. - Lapkr. 16 (29). - Nr. 135. - P. 3.</ref>.
-===1905 - 1914 metai===
+m. sausio mėn. miestas susidūrė su žibalo stoka, kadangi dėl siautėjusių pūgų ir užsnigto geležinkelio sunku buvo jį gauti, todėl vietos žydai, parsivežę žibalo iš Liepojos, ėmė jį pardinėti gana aukštomis kainomis <ref>Įvairios žinios. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Saus. 15(28). - Nr. 11. - P. 2.</ref>. Veikė Šiaulių apskr. Mažeikių savitapio kredito draugija, kuri 1914-01-30 Subockio salėje surengė visuotinį narių susirinkimą, kurioje pristatyta pirmojo pusmečio veikimo ataskaita<ref>Vienas. Draugijų gyvenimas. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Saus. 22 (vasar. 4). - Nr. 17. - P. 2. </ref>. 1914 m. sausio mėn. Mažeikių valsčiaus sueigoje buvo nuspręsta galutinai panaikinti visas aludes, smūkles, traktierių ir monopolinę. Iš svaigalų krautuvių buvo palikta tik viena lenkų savininkui priklausanti vyno parduotuvė <ref>Koresp. Valsčiaus reikalai. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Vasar. 4 (17). - Nr. 28. - P. 3. </ref>. Mieste veikė vienintelė arbatinė ir  2-3 lietuvių krautuvės, kitos priklausė žydams ir lenkams <ref>M. Prekyba. Pramonė. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3.</ref>. Kauno gubernatoriaus įsakymu nuo 1914 m. liepos 1 d. Mažeikiuose uždarytos visos monopolinės, o nuo 1915 m. sausio 1 d. - ir visos kitos gėrimo įstaigos. Šį įsakymą inicijavo Blaivybės draugija <ref>Blaivybės dalykai // Viltis. - 1914. - Geg. 15 (28). - Nr. 106. - P.2. </ref>.
+-05-14 ar 15 d. mieste kilo didžiulis gaisras. Sudegė Latvių ūkininkų draugijos sandėlis, knygininko ir prekybininko Dainiaus naujas mūrinis namas (per gaisrą iš savo namų išbėgusį Dainių paventyje ties Tirkšlių tiltu nušovė vokiečių kareiviai). Sudegė ir Mažeikių salė, kurioje buvo rengiami lietuvių vakarai. Ugnis bematant išsiplėtė po visą miestelį ir išdegė visi geriausieji namai ir krautuvės. Išliko Širvinskio viešbutis, Bliumentalio namas, latvių bažnyčia. Iš viso sudegė daugiau nei 40 namų. Nuo gaisro daugiausiai nukentėjo žydai. Gegužės 20 d. į geležinkelio stotį atvyko pirmasis sanitarinis traukinys. Sanitarai virė valgį ir ir valgidino vietinius žmones. Gegužės 21 d. pribuvo pirmas keleivinis tarukinys<ref>Rygos garsas. - 1915. - Geg. 21. - Nr. 57. - P. 3.</ref>, <ref>Vytautas Jautrutis. Karas Lietuvoje. Mažeikiai // Lietuvos ūkininkas. - 1915. - Nr. 21. - P. 189-190.</ref>. Birželio 13 d. vokiečiai apšaudydami sudegino P. Jokšto ir dar du gretimus namus <ref> Karas Lietuvoje // Lietuvos ūkininkas. - 1915. - Nr. 24. - P. 215.</ref>.
 Pirmą kartą Vasario 16-oji Mažeikiuose paminėta 1920-02-16. Iš išlikusių to meto fotonuotraukų galima teigti, kad sukaktis minėta trjose vietose: vidurinėje mokykloje (pastatas išlikęs, dabar Stoties g. 14), turgaus aikštėje ir prie geležinkelio. Galima daryti prielaidą, kad šventė prasidėjo vidurinėje mokykloje, po to buvo keliaujama į turgaus aikštę, buvusią prie Didžiosios (Laisvės) gatvės, o paskui eita prie geležinkelio stoties. Pastaroji vieta Vasario 16-osios rituale išliko per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį. Iš tuomet buvusio geležinkelio stoties balkono buvo sakomos kalbos. Manoma, kad pirmasis vasario 16-osios minėjimą Mažeikiuose įamžino fotografas [[Motuzas Bonaventūras|Bonaventūras Motuzas]], pirmojo Mažeikių fotografo, knygnešio, visuomenės veikėjo [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] (1864-1929) sūnus. Didžiausia tikimybė, kad pirmosios valstybinės šventės organizatorius buvo [[Bimba Petras|Petras Bimba]], vidurinės mokyklos Mažeikiuose įkūrėjas, pirmasis jos direktorius. <ref>Ramanauskas V. Pirmoji Vasario 16-osios šventė Mažeikiuose // Santarvė. - 2010. - Vasario 13. - Nr. 18. - P. 3.</ref>.
 [[Vaizdas:Akmuo.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|left|100px|Skulptūrinė lauko riedulių kompozicija]]
 m. liepos 6 d. Savivaldybės aikštėje atidengta Lietuvos 1000-mečiui įprasminti skulptūrinė lauko riedulių kompozicija, kurios autorius skulptorius Zenonas Steponavičius. Paminklą sudaro trys rieduliai, ant kurių užkeltas 7 tonas sveriantis stambus akmuo, pargabentas iš [[Juodeikiai|Juodeikių k.]]. Riedulio krovimo ir iškrovimo darbais rūpinosi bendrovė „Mažeikių strėlė", pargabeno bendrovė „Skalderus". Ant trijų plokščių iškalti įrašai: 1290 metais lietuvių žygiui į Livoniją vadovavo kunigaikštis Mažeika, 1871 m. rugsėjo 16 d. atidaryta geležinkelio linija Liepoja - Mažeikiai - Vilnius, 1920 m. kovo 1 d. įkurta Mažeikių miesto savivaldybė; ant visų trijų plokščių yra Mažeikių herbas. Ant pagrindinio akmens įamžinta - Lietuva 1009 (turėjo būti iškaltos dar penkios svarbios istorinės datos - įrašai, išdėstyti pagal jų svarbos Žemaitijai, Lietuvai ir jos valstybingumui lygmenis. Tai Mindaugas 1253, Durbė 1260, Žalgiris 1410, Valstybė 1918 ir Nepriklausomybė 1990. Paminklą nutarė pastatyti iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo Ričardas Grušas <ref>Vytautas Malūkas. Paminkle įamžinamos svarbios istorinės datos sukėlė diskusijų ir ginčų // Santarvė. - 2010. - Birželio 26. - Nr. 70. - P. 1, 12.</ref>. Kompoziciją pašventino Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas Z. Degutis, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas Rimvydas Marozas bei stačiatikių bažnyčios bendruomenės tėvas Nestoras.
+m. spalio 23 d. skverelyje prie Savivaldybės buvo atidengtas informacinis akmuo ant kurio parašyta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio akmens atsiradimo istorija ir rėmėjai.
+Šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bartkevičius ir jo padėjėjas Česlovas Čyžas, Mažeikių dailės mokyklos direktorius ir Tūkstantmečio akmens skulptorius Zenonas Steponavičius, Mažeikių Rotary klubo atstovai ir Rotary International Apygardos 1462 Valdytojas Vygintas Grinis, Mažeikių Rotary klubo „Liberta“ bei Mažeikių „Interact“ klubo narės.
+Mažeikių Rotary klubo prezidentas Jonas Buinauskas susirinkusiesiems priminė, kad idėja pastatyti ženklą, skirtą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui paminėti bei įamžinti kilo 2010 m. Mažeikių Rotary klube. Tuomet visuomenė buvo pateikusi 8 siūlymus, kuriuos Z. Steponavičius apjungė į lauko riedulių kompoziciją.
+Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio akmens skulptorius Z. Steponavičius.
 == Švietimas ==
@@ 38 eilutė: / 51 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Specialioji mokykla.MKE.2009-04-12.jpg|thumb|right|230px|[[Mažeikių specialioji mokykla]]]]
-Po 1905 m. Mažeikių kaimo gyventojai pradėjo samdyti mokytoją. 1911 m. Jono Virkučio name Mažeikių kaimo mokykla gavo pirmąsias nuolatines patalpas. Mokytoju dirbo Fabijonavičius, mokėsi 10-12 mokinių. Ši mokykla veikė iki I pasaulinio karo, o per karą sudegė. Po karo mokyklai patalpos parinktos pas Joną Raustį (priešais [[Mažeikių kapinės|katalikų kapines]]). Mokytoju buvo tas pats Fabijonavičius. Mokinių skaičius buvo didelis, nes vaikai ateidavo ir iš kitos [[Venta|Ventos]] pusės.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>. Mažeikių valsčiaus prad. m-kloje nuo 1932-09-01 iki 1942? m. dirbo mokytoja Valerija Virkutienė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 11, l. 10.</ref>.
+Po 1905 m. Mažeikių kaimo gyventojai pradėjo samdyti mokytoją. 1911 m. Jono Virkučio name Mažeikių kaimo mokykla gavo pirmąsias nuolatines patalpas. Mokytoju dirbo Fabijonavičius, mokėsi 10-12 mokinių. Ši mokykla veikė iki I pasaulinio karo, o per karą sudegė. Po karo mokyklai patalpos parinktos pas Joną Raustį (priešais [[Mažeikių kapinės|katalikų kapines]]). Mokytoju buvo tas pats Fabijonavičius. Mokinių skaičius buvo didelis, nes vaikai ateidavo ir iš kitos [[Venta|Ventos]] pusės.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>. Mažeikių valsčiaus prad. m-kloje nuo 1932-09-01 iki 1945? m. dirbo mokytoja Valerija Virkutienė <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 11, l. 10.</ref>, 1943-1944 m. mokyklos vedėjas buvo Butkus.
 Pirmoji pačiuose Mažeikiuose atsiradusi švietimo įstaiga - [[Mažeikių cerkvinė mokykla|cerkvinė mokykla]]. Ji pradėjo veikti 1896 metais prie cerkvės pastatytame name (dabar čia yra M. Račkausko gimnazijos sporto salė). Iš pradžių ją lankė daugiau nei 60 mokinių, iš kurių apie 40 buvo katalikų vaikai. Mokykloje mokytoju dirbo Polidovas. Po 1905 m. mokykla turėjo ir lietuviškų vadovėlių, todėl norinčius šiek tiek mokyta skaityti ir lietuviškai. Ši mokykla veikė iki 1915 metų.
-m. pradėjo veikti ir [[Geležinkelio mokykla|geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.
+m. pradėjo veikti ir [[geležinkelio mokykla]], kurioje mokėsi daugiausia geležinkeliečių vaikai. Tai buvo žemesnioji pradinė mokykla. Joje lietuviškų pamokų niekada nebūdavo. Ne geležinkeliečių darbuotojų vaikams už mokslą reikėjo brangiai mokėti. Mokytoja dirbo Jadyga Šarafanovič.<ref>Radžiūnas B. Švietimas Mažeikiuose // Pergalės vėliava. - 1989. - Gruod. 5. - Nr. 145.</ref>.1913 m. mokykla buvo dviklasė, joje mokėsi 63 berniukai ir 42 mergaitės. Ji turėjo ir 12 vietų bendrabutį. Moklyklai išlaikyti geležinkelis išleido 7151,52 rub.<ref>Žemaitis L. V. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - P. 147. </ref>.
 m. pradžioje mažeikiškiai sueigoje nutarė prašyti Rusijos švietimo vadovybės Mažeikiuose atidaryti progimanziją, kurioje būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Gyventojai patys įsipareigojo išlaikyti lietuvių kalbos mokytoją ir jam mokėti per metus po vieną kapeiką nuo turimos žemės dešimtins - t. y. iš viso 1,5 tūkst. rub. per metus. Sužinoję apie tokį nutarimą viekšniškiai panoro, kad progimanzija būtų ne Mažeikiuose, o [[Viekšnių gimnazija|Viekšniuose]]<ref>Šidlauskas D. Mažeikiai // Vilniaus žinios. - 1908. - Nr. 270.</ref>. Kauno mokyklų direkcija sutiko Viekšnių valsčiuje atidaryti ne progimnaziją, bet naujo tipo miesto mokyklą. Direkcijos siūlymą svarstė Viekšnių valsčiaus atstovų sueiga. Balsų dauguma 1908 m. rudenį nutarta prašyti miesto mokyklą atidaryti Viekšniuose<ref>Mažeikiai // Viltis. - 1908. - Nr. 148.</ref>. 1910 m. į Mažeikius atvyko Kauno gubernijos mokyklų direkcijos inspektorius ir pasiūlė čia atidaryti švietimo ministerijos išlaikomą vienaklasę arba dviklasę mokyklą ir kad tokiai mokyklai skirtų paramą. Mažeikių miesto sueiga neidele balsų persvara atsisakė valdinės ministerijos išlaikomos mokyklos, nes jau veikė „Saulės" draugijos lietuviška mokykla<ref>Jaunutis. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 124.</ref>. Vis dėlto 1911 m. pavasarį vienaklasė ministerijos mokykla Mažeikiuose buvo atidaryta.
@@ 48 eilutė: / 61 eilutė: @@
 m. pavasarį Mažeikiose leista atidaryti [[Mažeikių Saulės mokykla|„Saulės" draugijos mokyklą]]. Mokykla įsteigta prie bažnyčios pastatytoje špitolėje. Pirmasis mokytojas buvo Adomas Juodelė, mokėsi apie 60 mokinių. Už mokslą kiekvienas mokinys turėjo mokėti po 50 kapeikų per mėnesį. Neturtingų tėvų vaikai mokyklos lankyti negalėjo. Todėl kitiems mokslo metams nutarta mokyklą išlaikyti visų katalikų lėšomis iš parapijos kasos. 1910 m. pradžioje mokyklą lankė 12 mokinių. Pritrūkus lėšų, nutarta iš kiekvieno mokinio imti po vieną rublį per metus <ref>K. K. Mažeikiai // Viltis. - 1910. - Nr. 10.</ref>. Padidėjus mokinių, nuo 1911 m. „Saulės" mokykloje dirbo du mokytojai. 1915 m. pr. mokėsi 113 mokinių, dėstė Vincenta Burbaitė ir nuo 1913 m. Juozas Marcinkevičius (g. 1892-01-01 Zapyškyje - m. 1916-10-06). Per I pasaulinį karą mokykla neveikė, bet 1915 m. pabaigoje, gavus vokiečių valdžios leidimą, vėl pradėjo veikti pačių mažeikiškių išlaikoma lietuviška mokykla. Joje mokytojavo „Ryto" švietimo draugijos kursus Vilniuje baigusi Gudzinskaitė. 1917 m. pabaigoje mokėsi 120 mokinių, mokytojas Gedžiutis<ref>Lietuvos aidas. - 1917. - Nr. 42.</ref>.Šioje mokykloje yra dirbę dar šie mokytojai: Julius Grubliauskas (1908 m.), Kazys Blažys (ar Blaževičius, 1909 m.), Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė.
-m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]].
+m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose atidaryta privati keturklasė L. Markevičienės [[Mažeikių prekybos mokykla|prekybos mokykla]]. 1914 m. vasario mėn. surengtas susirinkimas gimnazijos reikalams apsvarstyti. Buvo nutarta įkurti berniukų gimnaziją ir tam sudarytas komitetas <ref> Kor. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Vasar. 7(20). - Nr. 31. - P. 3.</ref>.
+Gimnazijos steigimui komitetas surinko 10-12 tūkst. rub., tačiau tokia pinigų suma buvo per maža, todėl apsiribota nuo rudens miesto prekybos mokyklą perorganizuoti į komercijos mokyklą abiejų lyčių mokiniams<ref>M. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1914. - Geg. 8 (21). - Nr. 100. - P. 3. </ref>.
+m. pr. Mažeikiuose veikė šios mokyklos: prekybos, gelžkelio, „Saulės" ir valsčiaus pradžios mokykla <ref>Aukštaitis. Mokslas ir mokyklos. Mažeikiai // Viltis. - 1915. - vasar. 27 (kov. 12). - Nr. 47. - P. 1.</ref>.
 Pirmojo pasaulinio karo metais Mažeikiuose buvo uždarytos visos mokyklos ir pradėjo veikti tik karui pasibaigus. Po 1918 m. pradėtos steigti pradinės mokyklos rajone, o Mažeikiuose imta rūpintis aukštesnės mokyklos įsteigimu (plačiau žr. straipsnį [[Merkelio Račkausko gimnazija]].
@@ 77 eilutė: / 93 eilutė: @@
 * [[Mažeikių geležinkelio stotis|Geležinkelio stotis]] Stoties g. 1, miesto centrinėje dalyje, prie geležinkelio. 1876 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis. Iki I-ojo pasaulinio karo pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1901-1915 m. stotis buvo pavadinta Muravjovu. Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Stoties restorane pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje vykdavo Vasario 16-osios minėjimai. Vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais. MC 28264, S 890. 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
 * Namas Stoties g. 16, šalia geležinkelio stoties, geležinkelio linijos šiaurės rytų pusėje. Šiame name gimė lietuvių poetas [[Nagys Henrikas|Henrikas Nagys]] (1920-1996) ir poetė [[Liūnė Sutema|Zinaida Nagytė-Katiliškienė-Liūnė Sutema]] (g. 1927-07-05). MC 12991, S 853. 1993-06-23 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
-* Pastatas Stoties g. 22, šalia geležinkelio stoties. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. [[Plechavičius Povilas|Povilas Plechavičius]] (1890-1973). MC 2397, S 854.  1992-04-28 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
+* Pastatas Stoties g. 22, šalia geležinkelio stoties. Susiję su geležinkelių Lietuvoje statybos pradžia ir 1919 m. Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimu - čia buvo karo komendantūra. Joje dirbo gen. leit. [[Plechavičius Povilas|Povilas Plechavičius]] (1890-1973). MC 2397, S 854. 1992-04-28 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
 * Pastatas Stoties g. 32, šalia geležinkelio stoties. Stilius būdingas carinės Rusijos geležinkeliečių architektūrai. MC 11023, S 855. 1992-09-14 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
 * Banko pastatas, Laisvės/P. Vileišio g. 9/4. Mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu, kampinės-simetrinės kompozicijos pastatas, past. 1939 m. (architektas [[Songaila Mykolas|M. Songaila]]). Dabar šiame pastate įsikūręs AB DnB NORD banko Mažeikių skyrius. MC 2412, S 852. 1992-05-04 įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.
@@ 85 eilutė: / 101 eilutė: @@
 * Kapinės, kuriose palaidoti tarybiniai kariai. 1993-02-13 įrašytos į istorijos paminklų sąrašą. MC 11022 I V424.<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 68.</ref>.
-==Galerija ==
+== Galerija ==
 <gallery>
 Vaizdas:H.Nagio namas.MKE.2006-02-28.jpg|Namas Stoties g. 16
@@ 105 eilutė: / 121 eilutė: @@
 Katalikai ilgą laiką savo maldos namų neturėjo, todėl religinius reikalus turėjo atlikti Viekšniuose, Tirkšliuose ir leckavoje, kur veikė katalikiškos parapijos. Pažangioji miesto visuomenė pradėjo reikalauti, kad mieste būtų pastatyta bažnyčia. Ypač tam priešinosi Viekšnių klebonas. 1904 m. gautas leidimas privačiame name įrengti ne bažnyčią, bet koplyčią. Gavus vietos gyventojų paramą, tame name padidintos patalpos, o 1906 m. perstatyta ir atidaryta pirmoji miesto katalikų bažnyčia, kuri 1906 m. spalio 8 dieną pašventina. Kunigu pradėjo dirbti Pranciškus Meškauskas. Ši bažnyčia veikė iki 19??
 Šiaurinėje miesto dalyje, kurioje buvo sutelkta pati didžiausia miesto gyventojų dalis, visas ūkinis ir kultūrinis gyvenimas turėjo melstis eiti per geležinkelį į bažnyčią, kuri buvo ankšta ir netenkino mažeikiškių poreikių. Todėl architektas Žemkalnis 193 suprojektavo naują didelę mūrinę bažnyčia. Jos statyba prasidėjo 1933.
 m. mikrorajone, šalia kultūros centro, pastatyta antroji katalikų bažnyčia - Šv. Pranciškaus Asyžiečio.
@@ 125 eilutė: / 141 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Ventos gatve1.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|230px|[[Ventos gatvė]]]]
 [[Vaizdas:Baznycios g.MKE.jpg|thumb|right|230px|[[Bažnyčios gatvė]]]]
-[[Vaizdas:Stoties gatve. MKE.jpg|thumb|right|230px|Mažeikiai. XX a. pr. Stoties, dabar [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios gatvė]]]]
+[[Vaizdas:Stoties gatve. MKE.jpg|thumb|right|230px|Mažeikiai. XX a. pr. Stoties, dabar [[Vasario 16-osios gatvė]]]]
 [[Vaizdas:Laisves g.MKE,1936 m..jpg|thumb|right|230px|[[Laisvės gatvė|Laisvės g.]] 1936 m.]]
 XIX a. 8-ajame dešimtmetyje susidarė dvi pirmosios Mažeikių miesto gatvės: dabartinė [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios]] (iš pradžių vadinosi Stoties)- ne visai statmenai atsišakojusi nuo Viekšnių-Leckavos kelio į geležinkelio stotį, ir dabartinė [[Laisvės gatvė|Laisvės]], sutapusi su tuo keliu. 1895 m. abi šios gatvės išgrįstos.
-XX a. pr. pietinėje dalyje, už geležinkelio, Mažeikių kaimo laukuose, pradėjo formuotis nauja gatvė, kuri vėliau vadinosi S. Daukanto (dabar Vyšnių gatvė, o nuo sankryžos su Naftininkų gatve - S. Daukanto gatvė). Šios gatvės pietinėje pusėje 1905 m. pastatyta pirmoji Mažeikių bažnyčia. Prie šios bažnyčios 1907 m. „Saulės" draugija įsteigė lietuvišką mokyklą.  Tai iš dalies paskatino pietinės miestelio dalies gatvių plėtotę: ėmė formuotis [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios]] ir gretimos gatvelės: Saulės, Siauroji, Mažoji (dabartinė J. Vaičkaus), Vandens, Daržų. Šios gatvės formavo gana taisyklingą tinklą.
+XX a. pr. pietinėje dalyje, už geležinkelio, Mažeikių kaimo laukuose, pradėjo formuotis nauja gatvė, kuri vėliau vadinosi S. Daukanto (dabar Vyšnių gatvė, o nuo sankryžos su Naftininkų gatve - S. Daukanto gatvė). Šios gatvės pietinėje pusėje 1905 m. pastatyta pirmoji Mažeikių bažnyčia. Prie šios bažnyčios 1907 m. „Saulės" draugija įsteigė lietuvišką mokyklą. Tai iš dalies paskatino pietinės miestelio dalies gatvių plėtotę: ėmė formuotis [[Bažnyčios gatvė|Bažnyčios]] ir gretimos gatvelės: Saulės, Siauroji, Mažoji (dabartinė J. Vaičkaus), Vandens, Daržų. Šios gatvės formavo gana taisyklingą tinklą.
-XX a. pr. vietos inteligentai  išgirdę, kad caras žada gatvėms duoti rusiškus pavadinimus, nutarė jas pavadinti lietuviškai. Susidarė komisija, kurios sudėtyje buvo mokytojas Opulskis, vargonininkas [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičius]], St. Šeirys, J. Montvydas, parinko kelių mieste susiformavusių gatvių pavadinimus: Saulės, Bažnyčios, Kapų, Gedimino. Tada buvo padarytos ir prie namų prikaltos medinės lentelė su lietuviškais gatvių pavadinimais <ref>Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - nr. 49. - P. 4.</ref>.
+XX a. pr. vietos inteligentai išgirdę, kad caras žada gatvėms duoti rusiškus pavadinimus, nutarė jas pavadinti lietuviškai. Susidarė komisija, kurios sudėtyje buvo mokytojas Opulskis, vargonininkas [[Pukevičius Karolis|K. Pukevičius]], St. Šeirys, J. Montvydas, parinko kelių mieste susiformavusių gatvių pavadinimus: Saulės, Bažnyčios, Kapų, Gedimino. Tada buvo padarytos ir prie namų prikaltos medinės lentelė su lietuviškais gatvių pavadinimais <ref>Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - nr. 49. - P. 4.</ref>.
-XX a. II deš. šiaurinė miesto dalis jau buvo gana tankiai apstatyta; be dviejų pagrindinių gatvių, prie kurių stovėjo svarbiausieji pastatai (tarp jų ir keli mūriniai dviaukšiai), buvo susidarę šalutinių gatvelių: Šiaulių bei Škurlių gatvės, vėlesnių [[Didžioji gatvė|Didžiosios]] ir mažosios [[Kankinių gatvė|Kankinių]] gatvių užuomazgos. Tarp Laisvės gatvės ir abipus lygegrečios su ja [[Laižuvos gatvė|Laižuvos gatvės]] (šiaurės rytų pusėje) buvo numatyta keturkampė [[turgaus aikštė]]. Nuo geležinkelio į Rygą ribojo naujai išvesta lygegrečiai su begiais Mintaujos gatvė. Tarp abiejų geležinkelio linijų buvo išskirta 100 sklypų. Čia, į šiaurę nuo Vytauto gatvės, suplanuotos lygegriačios su ja bei statmenos jai Pušyno, Didžioji ir Mažoji gatvės.
+XX a. II deš. šiaurinė miesto dalis jau buvo gana tankiai apstatyta; be dviejų pagrindinių gatvių, prie kurių stovėjo svarbiausieji pastatai (tarp jų ir keli mūriniai dviaukšiai), buvo susidarę šalutinių gatvelių: Šiaulių bei Škurlių gatvės, vėlesnių [[Didžioji gatvė|Didžiosios]] ir mažosios [[Kankinių gatvė|Kankinių]] gatvių užuomazgos. Tarp Laisvės gatvės ir abipus lygegrečios su ja [[Laižuvos gatvė]]s (šiaurės rytų pusėje) buvo numatyta keturkampė [[turgaus aikštė]]. Nuo geležinkelio į Rygą ribojo naujai išvesta lygegrečiai su begiais Mintaujos gatvė. Tarp abiejų geležinkelio linijų buvo išskirta 100 sklypų. Čia, į šiaurę nuo Vytauto gatvės, suplanuotos lygegriačios su ja bei statmenos jai Pušyno, Didžioji ir Mažoji gatvės.
 m. Mažeikių mieste jau buvo 76 gatvės, 33,7 km. ilgio, iš jų tik 7 (1,9-5,7 proc.)- grįstos. 1936 m. mieste buvo 71 gatvė, bendras visų gatvių ilgis - virš 35 km. <ref> Vakarai. - 1936. - Gruodžio 10. - Nr. 287. - P. 4.</ref>.
-Po I pasaul karo lygiagrečiai Laisvės gatvei šiaurinėje dalyje formavosi [[Basanavičiaus gatvė|Basanavičiaus gatvė]]. 1931 m. pavasarį pagal kauniečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą čia pradėta statyti nauja katalikų bažnyčia. Kvartale tarp Basanavičiaus ir Birutės gatvių, šalia Kankinių gatvės iškilusi bažnyčia žymėjo Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu nužudytųjų miesto gyventojų mirties vietą.
+Po I pasaul karo lygiagrečiai Laisvės gatvei šiaurinėje dalyje formavosi [[Basanavičiaus gatvė]]. 1931 m. pavasarį pagal kauniečio architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą čia pradėta statyti nauja katalikų bažnyčia. Kvartale tarp Basanavičiaus ir Birutės gatvių, šalia Kankinių gatvės iškilusi bažnyčia žymėjo Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų metu nužudytųjų miesto gyventojų mirties vietą.
 m. sudarytas Mažeikių miesto planas su gatvių tinklo papildimu (inžinieriai Lelis ir Bucevičius), kuriame pateikta siūlymų esamas gatves tiesti bei platinti, tiesti naujas ir pan. Tačiau šis planas nebuvo patvirtintas. Plane numatyti įvairiausi pertvarkymai 20 - yje gatvių ir skersgatvių (Vytauto, Miško, Geležinkelio, Kalnėnų, Ventos, Mažojoje, Saulės, Jurgio, Mažojoje, Vandens didžiojoje, Vandens, Gedimino, Daukanto, Bažnyčios, Mažojoje antrojoje, Kapų, Daukšos mažojoje, Geidžių, Lauko, Tirkšlių ir Danielio).
@@ 144 eilutė: / 160 eilutė: @@
 XX. IV deš. šiaurinė miesto dalis buvo bent du kartus didesnė už pietinę ir rytinę. Jos gatvių tinklas formavo įvairaus dydžio, daugiausia taisykingus kvartalas. 1939 m. mieste buvo 71 gatvė, 25 km ilgio (mažiau nei 1928 m., matyt, todėl, kad anksčiau jam buvę priskirtos ir Mažeikių kaimo gatvės). 1939 m. visos centrinės gatvės išgrįstos.
-=== Gatvių pavadinimai===
+=== Gatvių pavadinimai ===
 Apie Mažeikių gatvių pavadinimus išsamių tyrimų nėra, išskyrus pažintinio pobūdžio mokinių rašinius, skirtus kraštotyrai. Anksčiau sprendimus dėl gatvių pavadinimų priimdavo miesto taryba. 1973 m. buvo patvirtinti 102 gatvių vardai. Devintame dešimtmetyje buvo keičiami kai kurių gatvių pavadinimai, kaip neatitinkantys laiko dvasios (K. Požėlos, J. Garelio, M. Melnikaitės, V. Kapsuko ir kt.). Mieste yra gatvių, kurių pavadinimai vaizdingi, išraiškingai skambantys bei keliantys teigimas emocijas - Lakštingalų, Žibučių, Lelijų, Šaltinėlio, Tylioji, Žalioji. Dabartiniu metu gatvių vardų sematinis vaizdas toks: nemaža vardų, kilusių iš kitų vietų, dažniausiai gyvenviečių: Vilniaus, Klaipėdos, Skuodo, Sedos, Laižuvos, Viekšnių, Židikų, Ukrinų (buvo ir Šiaulių gatvė, bet dabar prijungta prie Žemaitijos gatvės).
@@ 171 eilutė: / 187 eilutė: @@
 XIX a. pab. - XX a. pr. Mažeikiuose atsirado pirmosios pramonės įmonės. Iš Viekšnių atvykęs Mecas 1897 m. įsteigė kavos gamyklėlę, o sekančiais metais nedidelį degtukų šiaudelių fabriką. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Meco įmonės turėjo daugiau kaip 60 darbininkų. Degtukų šiaudelių fabrikas du kartus degė ir todėl dirbo su pertarukomis. 1902 m. Janulis įsteigė skardos dirbinių dirbtuvę. Joje dirbo 5 darbininkai.
-m. Mažeikiuose pradėjo veikti degtukų fabrikas <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1934 m. J. Gricius atidarė kavos dirbtuves, kuriose gamino aukštos kokybės kavą <ref>Rytas. - 1934. - Nr. 33.</ref>,1936 m. Ramanauskaitė - audyklą su moderniškomis staklėmis. Be to, mieste veikė keturios odų apdirbimo dirbtuvės, dar viena įsteigta pas J. Šiuipį Naikių k. <ref>Vakarai. - 1936. - Nr. 33.</ref>. XX a. IV deš. mieste pradėjo augti pramonė. Atsirado [[Mažeikių linų fabrikas|linų apdirbimo fabrikas]], lietuviai broliai Šadauskai įkūrė didelę alaus gamybos įmonę. Tuo metu buvo žinomos Adolfo Janulio skardos dirbinių įmonė, kelios baldų gamybos įmonės. 1940 m. Mažeikiuose veikė jau 26 įvairios pramonės įmonės, be jau minėtų, tai - molinių puodų, koklių fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla<ref>Plastinina B. Ilgai statyti ir atstatinėti Mažeikiai // Santarvė. - 2008. - Saus. 21. - Nr. 11. - P. 7.</ref>. 1941-1944 m. miestas stipriai nukentėjo. Daugiau kaip pusė gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. 1945 m. buvo steigiamas avalynės fabrikas. Netrukus buvo atkurta alaus darykla, kuri tapo Šiaulių „Gubernijos" alaus kombinato Mažeikių filialu. Pradėjo veikti ir linų fabrikas, kuriame tada tebuvo tik keliolikos žmonių brigada, vijusi virves. Po karo išsiplėtė ir gamybą atnaujino [[Mažeikių baldų fabrikas|baldų fabrikas]]. 1959 m. pradėjo veikti [[Elektrotechnikos gamykla|J. Garelio eletrotechnikos gamykla]], 1969 m. pabaigoje - [[Kompresorių gamykla|kompresorių gamykla]]. 1971 m. naujajame miesto mikrorajone pastatytas Sviesto gamyklos naujasis korpusas.
+m. Mažeikiuose pradėjo veikti degtukų fabrikas <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1934 m. J. Gricius atidarė kavos dirbtuves, kuriose gamino aukštos kokybės kavą <ref>Rytas. - 1934. - Nr. 33.</ref>,1936 m. Ramanauskaitė - audyklą su moderniškomis staklėmis. Be to, mieste veikė keturios odų apdirbimo dirbtuvės, dar viena įsteigta pas J. Šiuipį Naikių k. <ref>Vakarai. - 1936. - Nr. 33.</ref>. XX a. IV deš. mieste pradėjo augti pramonė. Atsirado [[Mažeikių linų fabrikas|linų apdirbimo fabrikas]], lietuviai broliai Šadauskai įkūrė didelę alaus gamybos įmonę. Tuo metu buvo žinomos Adolfo Janulio skardos dirbinių įmonė, kelios baldų gamybos įmonės. 1940 m. Mažeikiuose veikė jau 26 įvairios pramonės įmonės, be jau minėtų, tai - molinių puodų, koklių fabrikai, pieninė, 4 lentpjūvės, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė, odos gaminių dirbtuvė, mezgykla, karšykla<ref>Plastinina B. Ilgai statyti ir atstatinėti Mažeikiai // Santarvė. - 2008. - Saus. 21. - Nr. 11. - P. 7.</ref>. 1941-1944 m. miestas stipriai nukentėjo. Daugiau kaip pusė gyvenamųjų namų ir pramonės įmonių virto griuvėsiais. 1945 m. buvo steigiamas avalynės fabrikas. Netrukus buvo atkurta alaus darykla, kuri tapo Šiaulių „Gubernijos" alaus kombinato Mažeikių filialu. Pradėjo veikti ir linų fabrikas, kuriame tada tebuvo tik keliolikos žmonių brigada, vijusi virves. Po karo išsiplėtė ir gamybą atnaujino [[Mažeikių baldų fabrikas|baldų fabrikas]]. 1959 m. pradėjo veikti [[Elektrotechnikos gamykla|J. Garelio eletrotechnikos gamykla]], 1969 m. pabaigoje - [[kompresorių gamykla]]. 1971 m. naujajame miesto mikrorajone pastatytas Sviesto gamyklos naujasis korpusas.
 == Literatūra ==
 * Mažeikiai - fotografijoje: fotomenininkų seminaro fotoalbumas / sudaryt. Jonas Strazdauskas, Angelė Rupkutė. - Mažeikiai, 1998. - 18 p.
 * Strazdauskas J. Mažeikiai: [fotoalbumas]. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. - 48 p. ISBN 9986-31-121-7.
-* Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2-3 d. medžiaga / sudarė: Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1997. - 158 p. ISBN 9986505526.
+* Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2-3 d. medžiaga / sudarė: Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. - Klaipėda: Klaipėdos universiteto l-kla, 1997. - 158 p. ISBN 9986-505-52-6.
 * Mažeikių rajonas: [istorija, kultūros paveldas, verslas]. - Kaunas: Artivija, 2003. - 59 p. ISBN 9955-556-08-0.
 * Laurinavičius J. Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai. - Kaišiadorys: Gija, 2001. - 84 p. ISBN 9955-9319-9-X.
 * Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [peizažai] / fotografijos Jono Strazdausko. - Mažeikiai: Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.
 * Strazdauskas J. Mažeikių kraštas: [istorijos, kultūros atspindžiai fotografijose] / fotogr. Jonas Strazdauskas. - Mažeikiai : Mažeikių rajono kultūros rėmimo fondas, 2000. - 25 atsk. spalv. atv. aplanke.
 {{reflist}}
+<small>
+* Mažeikių (Muravjovo) planas // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3075.
+</small>
 == Nuorodos ==
-*[http://www.mazeikiai.lt/ Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]
+* [http://www.mazeikiai.lt/ Mažeikių rajono savivaldybės tinklapis]
-*[http://www.mazeikieciai.lt/ Mažeikiečiai.lt - Mažeikių naujienų ir informacijos portalas]
+* [http://www.mazeikieciai.lt/ Mažeikiečiai.lt - Mažeikių naujienų ir informacijos portalas]
-*[http://mazeikiu.info/ Mažeikių info - krašto informacinis portalas]
+* [http://mazeikiu.info/ Mažeikių info - krašto informacinis portalas]
-[[Kategorija: Mažeikiai]]
+[[Kategorija:Mažeikiai]]

Mažeikiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mažeikiai (žiūrėti kodą)

21:09, 21 liepos 2015 versija

Naršymo meniu

Paieška