Mažeikių rajono savivaldybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šiaurėje Mažeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Tolimiausias taškas vakaruose - [[Petraičiai|Petraičių]] kaimas, rytuose – [[Palnosai|Palnosų]] kaimas. Šiauriausias yra [[Giniočiai|Giniočių]] kaimas, o piečiausias – [[Pasruojė|Pasruojės]] kaimas. Rajono teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km, o iš Šiaurės į pietus – 38 km. Rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)–Šiauliai–Kaunas–Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)–Mažeikiai –Klaipėda. Iki Klaipėdos uosto yra 110 km, iki Rygos uosto ir oro uosto – 150 km.  

Bendras teritorijos plotas - 1220,2 km², iš jų 32 km² užima miestai ir gyvenvietės, 22 km² – pramonės įmonės ir keliai, 614 km² – žemdirbystės plotai (vyrauja 38,3), 273 km² – miškai ir 68 km² – kitos paskirties plotai. Yra 8 kaimiškos ir viena miesto seniūnija, 13 bažnyčių, 38 parduotuvės, kavinės ir barai, 29 verslo įmonės, 10 paslaugų įmonių, 31 švietimo įstaiga, 20 kultūros įstaigų, 15 pašto ir banko filialų, 24 gydymo įstaigos ir kt. Iš viso Mažeikių rajone yra 196 kaimai.

Rajone yra tik 5 ežerai, kurių bendras plotas sudaro vos 432 ha. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra [[Plinkšių ežeras]] (393,5 ha). Šalia Sedos tyvulioja seklus [[Sedos ežeras]] (33,1 ha). Ežeras pailgas, ilgis - 2,1 km, o didžiausias plotis - tiktai 0,2 km. [[Medžialenkės ežeras]] (4,3 ha, gylis - 3 - 5 m) ribojasi su Akmenės rajonu (2,3 ha ežero priklauso šiam rajonui), [[Maigų ežeras|Maigų]] ir [[Meižių ežeras|Meižių ežerai]].  

Rajono miškingumas yra 27,1 proc., tai yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2%). Vyraujantys medynai yra eglynai ir pušynai. Didžiausius miškų masyvus sudaro Sedos giria (2744ha), Balėnų miškas (1210 ha) ir Mažeikių miškas (1179 ha). Daugiausia miškingų teritorijų yra Sedos - Žemalės - Balėnų trikampyje. Miško fondą sudaro 42 722 ha. Daugiausia yra eglynų 98043 ha, pušynų (7273 ha), beržynų (6015 ha). Miškuose gausu uogų, grybų. Gausūs medžioklės plotai ir aptverti voljerai. Mažeikių rajonas – savitas Žemaitijos kraštas, turintis Plinkšių ir Varduvos kraštovaizdžio, Šerkšnės hidrografinį ir Šerkšnės botaninį draustinius, Ventos regioninį parką. Rajonas prisiima dalelę Kamanų draustinio.

2009 m. pradžioje Mažeikių rajono savivaldybėje gyveno 64907 gyventojai, t.y. 202 (0,3 procento) mažiau nei prieš metus. Mažeikių mieste gyveno 40510 gyventojų – tai 62 mažiau negu prieš metus (40572). 2008 m. Mažeikių rajono savivaldybėje gimė 782 kūdikiai, tai 115 kūdikių arba 17,2 procento daugiau nei 2007 m. (1000 gyventojų teko 12,0 gimusiojo, respublikoje 10,5 gimusiojo). 2008 metais mirė 715 žmonių arba 60 (7,7 procento) mažiau nei 2007 metais (1000 gyventojų teko 11,0 mirusiojo, respublikoje – 13,1). Narūrali kaita (gimusių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas) išlieka teigiamas. 2008 metais Mažeikių r. sav. mirė 67 žmonėmis mažiau nei gimė. 2008 metais Mažeikių r. sav. įregistruotos 533 santuokos, 49 santuokom daugiau nei 2007 metais, įregistruotos 198 ištuokos (2007 m. – 200). Mažeikių r. sav. migracijos saldo buvo neigiamas – 269. Atvyko 1695 (2007 m. - 1650), išvyko 1964 (2007 m. – 1994) gyventojai.

2003 m. Mažeikių rajone gyveno 67 097, 2004 m. – 66 773 gyventojai; per metus sumažėjo 324. 2003 m. kaime gyveno 21 042, miestuose - 46 055. Mažeikių rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų administracinių rajonų, kur 2004 m. pradžioje 1 km² tenka 54,7 žmonės (Telšių apskr. – 41,0, o Lietuvoje – 52,8, ).

2003 m. Mažeikių rajone gimė 652, mirė – 709 žmonės, natūralus prieaugis – minus 57. Per tą patį laikotarpį kaime gimė 230, o mirė 299 gyventojai (natūralus prieaugis – minus 69). Statistika rodo, kad didesnė dalis yra mirusių. Pagal amžių – maždaug 235 mirusieji buvo 25-65 metų, tai yra patys darbingiausi metai. 2003 m. rajone užregistruotos 288 santuokos ir 285 ištuokos, kaimo teritorijoje – atitinkamai – 82 ir 48.  

Gyventojų skaičius kinta ir dėl padidėjusios migracijos. 2003 m. iš viso į Mažeikių rajoną atvyko 1495, o išvyko 1762 gyventojai (net 202 išvyko į užsienį). Kaimo gyventojų išvyko 425, iš jų 18 į užsienį.  

2001 m. kaimuose gyveno 21 042 gyventojai, iš jų 49,3% vyrų ir 50,7% moterų. Darbingo amžiaus žmonių yra 11 338, arba 53,9 %, pensinio amžiaus – 4501 (21,4%). Didžiausias darbinio amžiaus žmonių skaičius yra Tirkšlių (2260) ir Mažeikių apylinkės (2100) seniūnijose, mažiausias – Laižuvos seniūnijoje (629), pensinio amžiaus žmonių skaičius didžiausias yra Tirkšlių (858) ir Viekšnių (763) seniūnijose, o mažiausias taip pat Laižuvos seniūnijoje (263). Kaimai pasiskirstę tolygiai po visą teritoriją: 43 –iuose kaimuose vid. gyventojų yra 10-25, 31-ame – nuo 26 iki 49 gyventojų, tuo tarpu 11-koje kaimų gyventojų nebėra. Didesni nei 200 gyventojų turintys yra 35 kaimai ir gyvenvietės.

===Keliai===

===Transportas===

* Kadūnas V., Budavičius R., Katinas V. Mažeikių rajono geocheminis atlasas = Geochemical atlas of Mažeikiai district. - Vilnius; Mažeikiai: Mažeikių rajono savivaldybė, 2001. - 87 p. ISBN 9986-615-37-2.  

* Gražiausios Mažeikių rajono sodybos ir sodai / sudarytojai Benigna ir Pranciškus Tolišiai. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. - 95 p. ISBN 978-9955-544-53-1.  

* Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas, 1990-2000 m.: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai / [Vidmantas Malinauskas, Kazimieras Baranauskas, Rimvydas Juškaitis, Vytautas Kesminas, Deividas Makavičius]. - Marijampolė: Piko valanda, 2001. - 149 p. ISBN 9986-875-48-X.  

* Mažeikių rajono istorijos paminklai: bukletas / Mažeikių raj. LDT vykdomojo k-to kultūros sk. ir kraštotyros d-ja. - Mažeikiai: [s.n.], 1979. - 3 p.