19 695
pakeitimai
Mažeikių rajono savivaldybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Savivaldybės administracijos pastato istorija
| 61 eilutė: | 61 eilutė: | ||
Iki 1940 m. miesto valdyba nuomojo patalpas iš gyventojų. Pirmoji miesto valdyba buvo įsikūrusi Žukausko name Didžiojoje gatvėje (dabar Laisvės gatvė, toje vietoje bankas), paskutiniu metu buvo nuomojamos patalpos Gvildžio name Laižuvos gatvėje (pokario metais vadinosi Tarybų gatvė). | Iki 1940 m. miesto valdyba nuomojo patalpas iš gyventojų. Pirmoji miesto valdyba buvo įsikūrusi Žukausko name Didžiojoje gatvėje (dabar Laisvės gatvė, toje vietoje bankas), paskutiniu metu buvo nuomojamos patalpos Gvildžio name Laižuvos gatvėje (pokario metais vadinosi Tarybų gatvė). | ||
Šis pastatas pradėtas statyti 1939 m. gegužės mėn. ir buvo vadinamas rotuše; jame turėjo būti gaisrinė, dirbtuvės ir įstaigos patalpos<ref>Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 43.</ref>. Užbaigus statybą atiduotas naudojimui 1940 m. vasario 15-16 d.d., tačiau įrengta tik dalis namo ir darbai buvo tęsiami toliau. Visiems darbams vadovavo miesto valdybos technikas Žalgevičius. Šių rūmų šeimininku tapo Mažeikių burmistras M.Velička, ėjęs šias pareigas nuo 1931 metų. Pirmajame jo aukšte įsikūrė [[Mažeikių gaisrinė|gaisrinė]] (jo žinoje buvo trys garažai, pagalbinės patalpos, bokšte įrengtas žvalgybos postas). Pirmame aukšte taip pat buvo areštinė ir jos sargo butas. Planuota užbaigti ir antrą aukštą, tačiau prasidėjo karas. Vokiečių okupacijos metu baigti visi statybos darbai. Antrame aukšte buvo įrengtos administracinės patalpos, pastogėje įsikūrė archyvas, pagalbinės patalpos, čia buvo priglausti ir iš muziejaus iškraustyti eksponatai. 1944 m. rudenį, grįžus rusams, miesto valdyba (dabar jau vadinosi [[Mažeikių vykdomasis komitetas| | Šis pastatas pradėtas statyti 1939 m. gegužės mėn. ir buvo vadinamas rotuše; jame turėjo būti gaisrinė, dirbtuvės ir įstaigos patalpos<ref>Žemaičių prietelius. - 1939. - Nr. 43.</ref>. Užbaigus statybą atiduotas naudojimui 1940 m. vasario 15-16 d.d., tačiau įrengta tik dalis namo ir darbai buvo tęsiami toliau. Visiems darbams vadovavo miesto valdybos technikas Žalgevičius. Šių rūmų šeimininku tapo Mažeikių burmistras M.Velička, ėjęs šias pareigas nuo 1931 metų. Pirmajame jo aukšte įsikūrė [[Mažeikių gaisrinė|gaisrinė]] (jo žinoje buvo trys garažai, pagalbinės patalpos, bokšte įrengtas žvalgybos postas). Pirmame aukšte taip pat buvo areštinė ir jos sargo butas. Planuota užbaigti ir antrą aukštą, tačiau prasidėjo karas. Vokiečių okupacijos metu baigti visi statybos darbai. Antrame aukšte buvo įrengtos administracinės patalpos, pastogėje įsikūrė archyvas, pagalbinės patalpos, čia buvo priglausti ir iš muziejaus iškraustyti eksponatai. 1944 m. rudenį, grįžus rusams, miesto valdyba (dabar jau vadinosi [[Mažeikių miesto vykdomasis komitetas|Mažeikių miesto vykdomasis komitetas]]) buvo iškelta į namą Bažnyčios gatvėje Nr.1 (sovietmečiu gatvė vadinosi Melnikaitės). Rotušėje, išsikėlus kariškiams, įsikūrė [[Mažeikių apskrities vykdomasis komitetas|apskrities]], vėliau [[Mažeikių rajono vykdomasis komitetas|rajono vykdomasis komitetas]]. XX a. 7 deš. viduryje pastatas buvo rekonstruotas. Pristatytas priestatas, trečias aukštas, nebeliko šlaitinio stogo. Pakeistos visos tipiškos rotušės architektūrinės proporcijos. <ref>Vytautas Ramanauskas. Mažeikių apskritis. Rotušė // Žemaičių kraštas (Mažeikiai). - 1990. - Vasario 1-22. - Nr. 14. - P.4.</ref>. | ||
1944-1952 (?) m. gaisrinės rūsiuose buvo įrengtas politinių kalinių kalėjimas. Šiame kalėjime nuo 1948-01-15 iki 1948-04-05 buvo kalinamas [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], su juo taip pat čia kalėjo Akmenės vaikų namų vedėjas Pilkauskas, mokytojas Dargis, ūkininkai Jucius, Ročys, Žibikas, Macius, Macijauskas ir kt.<ref>Povilas Mileris. Mažeikių apskritis. Rotušė ir jos požymiai // Žemaičių kraštas. - 1990. - Vasario 1-22. - Nr. 14. - P. 4.</ref>. Pirmajame pastato aukšte, dabartinio Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose, vienoje kameroje buvo kalinamos moterys ir buvo kalėjimo administracijos patalpos, o rūsyje buvo dvi vyrų ir 1 moterų kameros bei karceris. Dabartinės Savivaldybės kiemas pokario metais buvo aptvertas 3 m aukščio, stačių lentų tvora. Ant jos viršaus dar buvo išraizgyta spygliuotos vielos užtvaras. Čia buvo įrengta ir kalinių pasivaikščiojimo aikštelė, lauko tualetas, pirtis ir patalpa kalinių rūbuose įsiveisusioms utelėms išnaikinti – išdeginti<ref>Muturas Algimantas. Istorijos nesuklastosi // Būdas žemaičių. - 2001. - Sausio 12. - Nr. 3.</ref>. | 1944-1952 (?) m. gaisrinės rūsiuose buvo įrengtas politinių kalinių kalėjimas. Šiame kalėjime nuo 1948-01-15 iki 1948-04-05 buvo kalinamas [[Mileris Povilas|Povilas Mileris]], su juo taip pat čia kalėjo Akmenės vaikų namų vedėjas Pilkauskas, mokytojas Dargis, ūkininkai Jucius, Ročys, Žibikas, Macius, Macijauskas ir kt.<ref>Povilas Mileris. Mažeikių apskritis. Rotušė ir jos požymiai // Žemaičių kraštas. - 1990. - Vasario 1-22. - Nr. 14. - P. 4.</ref>. Pirmajame pastato aukšte, dabartinio Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose, vienoje kameroje buvo kalinamos moterys ir buvo kalėjimo administracijos patalpos, o rūsyje buvo dvi vyrų ir 1 moterų kameros bei karceris. Dabartinės Savivaldybės kiemas pokario metais buvo aptvertas 3 m aukščio, stačių lentų tvora. Ant jos viršaus dar buvo išraizgyta spygliuotos vielos užtvaras. Čia buvo įrengta ir kalinių pasivaikščiojimo aikštelė, lauko tualetas, pirtis ir patalpa kalinių rūbuose įsiveisusioms utelėms išnaikinti – išdeginti<ref>Muturas Algimantas. Istorijos nesuklastosi // Būdas žemaičių. - 2001. - Sausio 12. - Nr. 3.</ref>. | ||