1 079
pakeitimai
Mažeikių parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
Atmestas 222.47.26.24 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija
(Brayan) |
S (Atmestas 222.47.26.24 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija) |
||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Pietiniame parko pakraštyje įrengtas nedidelis stadionas. Čia kasmet rengiama nemažai įvairių kultūrinių renginių, kaip Dūdų šventė, Pynėjų šventė, sporto varžybos, koncertai. | Pietiniame parko pakraštyje įrengtas nedidelis stadionas. Čia kasmet rengiama nemažai įvairių kultūrinių renginių, kaip Dūdų šventė, Pynėjų šventė, sporto varžybos, koncertai. | ||
== Istorija == | |||
Mintis įkurti parką kilo 1921 m. ruošiant Mažeikių miesto plėtros planą. Tada jis buvo vadinamas miesto sodu. Visuomenės reikmėms buvo nutarta palikti iki pat Laisvės gatvės prieigų plytėjusios Mažeikių girios dalį. Projektuojama nauja gatvė, atsiremianti į parką, buvo pavadinta Sodo vardu (dabar V. Burbos). Miesto sodo-parko kūrimo darbai prasidėjo praėjus dešimtmečiui, kai burmistru tapo [[Velička Mykolas|Mykolui Veličkai]]. Buvo išrauti medžiai, iškasti grioviai ir gana užpelkėjęs miškas nusausintas. Po to išpilti takai, įrengta aikštelė šokiams ir koncertams. Šalia parko gyvenantys žmonės vertėsi ūkiškai, todėl pats parkas, kaip ir prieš tai buvęs miškas, buvo gera vieta ganykloms. Todėl nerukus parką miestiečiai ėmė vadinti „karvių sodu". 1948 m. prasidėjo parko tvarkymo darbai. Tuo metu buvo įkurta parką prižiūrėjusi kultūrinė įstaiga, įsteigtas Kultūros ir poilsio parko direktoriaus etatas. Buvo organizuojamos Mažeikiuose veikusių įmonių darbuotojų talkos, kurių metu tiesiami takai, sodinamos gyvatvorė, įrengiami suoleliai. 1949 m. parko dalis aptverta. Šokių metu už įėjimą į parką reikėjo mokėti 2 litus. Apie 1950 m. pastatytas pavilijonas, kuris buvo vadinamas „Dramblio būda". Vėliau šis pastatas rekonstruotas - padidintas, dar pastatytos karuselės, sūpuoklės, vasaros kavinė, vadinta taverna. Parke atsirado skulptūrų: rašytojas Maksimas Gorkis, Sportininkas, Elnias <ref>Vytautas Ramanauskas. Iš Mažeikių senamiesčio parko praeities // Santarvė. - 2012. - Saus. 14. - Nr. 6. - P. 5.</ref>. Parkas kurį laiką buvo vadinamas '''M. Gorkio vardo kultūros ir poilsio parku'''. Parko gyvavimas truko iki 1970 m. Vėliau pamažu nebeliko gėlynų, sulūžo ir buvo nuardytos karuselės ir sūpuoklės, nugriauta ir taverna. | |||
Vakarinėje parko dalyje yra II-ajame pasauliniame kare žuvusių sovietinės armijos [[Mažeikių karių kapinės|karių kapinės]], kuriose palaidoti 1123 kariai ir priešais jas, į šiaurės rytus arba nuo centrinio parko tako į kairę pusę, - vokiečių karių kapai. Skirtingai negu sovietinės armijos kariai, kurie buvo tiesiog užkasami tranšėjose, vokiečiai buvo laidojami su karstais. Tuo laiku V. Kudirkos gatvėje gyveno stalius, kuriam vokiečiai parūpindavo medienos ir davė nurodymą gaminti karstus. Palaidoję ant kapo pastatydavo nedidelį, maždaug metro aukščio, baltą medinį kryželį, ant kurio užkabintas metalinis medalionas su žuvusįjį identifikuojančiais numeriais. Ant kiekvieno mirusiojo rankos riešo ir kojos čiurnos būdavo pririšama metalinė plokštelė, ant kurios pažymėdavo vokiečių karinio dalinio numerį ir šifruotus ženklus <ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>. Reminatis žmonių pasakojimais, žuvusiųjų vokiečių karių buvo apie 150. Viduryje kapinaičių stovėjo didelis beržo kryžius, išdrožtas iš natūralaus medžio su visa tošimi. Šios kapinės išsilaikė neilgai, kapai buvo sulyginti su žeme. Ir dabar dar pastebimi kauburėliai kauburėliai, žole apžėlusios trys eilės buvusių kapų. Pranas Jurcius, kuris gyveno prie vokiečių kapų, pasakojęs, kad ant šių kapų buvusių kryžių kai kur buvę užmauti šalmai, pilotės. O kai užėję sovietai, šiais kryžiais jų kariai kūrenę pirtį, kuri buvusi P. Jurciaus daržo gale. <ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. | |||
[[Birutės gatvė|Birutės gatvėje]], pačioje pradžioje, stūkso masyvus akmeninis kryžius. [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]] padarė didelį betoninį paminklą, kuris 1926 m. buvo pastatytas toje vietoje, kur kaizerinės okupacijos metais buvo šaudomi žmonės. 1916 m. balandžio 1 d. buvo sušaudytas Sergiejus Markovas iš šalimais esančio [[Kalnėnai|Kalnėnų]] kaimo. 1916 m. gegužės 12 d. tokio pat likimo susilaukė ir 62 metų Adomas Šimkus iš [[Purpliai|Purplių]] bei 56 metų Juozas Puplauskas iš [[Knabikai|Knabikų]] kaimo. 1917 m. čia buvo sušaudyti šeši asmenys iš Skuodo apylinkių. Tais pačiais metais dar buvo sušaudyti devyni iš kitur suvaryti lietuviai, du rusai, du žydai. Toje vietoje, kur dabar stūkso akmeninis kryžius, augo keturios pušys. Per vokiečių okupaciją šioje vietoje sušaudyta šešiasdešimt žmonių. Dar keturiasdešimt du buvo sušaudyti po plačiašake egle, kuri stovėjo ten, kur dabar bažnyčios šventorius. Kadangi iš sušaudytųjų daugiausia buvo mažeikiečiai, tai miesto burmistras tą gatvę, kuria varydavo pasmerktuosius mirti, pavadino Kankinių gatve. Dabar tai Mindaugo gatvė. | |||
Parke vyrauja vietinės pušys, eglės, beržai, šermukšniai, pavieniai ąžuolai, klevai, liepos. Atvežtinių medžių daugiausiai auga kapinių teritorijoje. Ten yra dygiųjų eglių ir sidabrinių jų atmainų. Auga ir vakarinės tujos, paprastieji kaštonai, nemažai kitų puošnių medžių. Rytinė parko dalis buvo apsodinta apie 1890 m, vakarinė - 1945-1948 m. Vidutinis medynų amžius yra 103 metai. Seniausi - pušynai, kurių amžius siekia 170 metų. Beržynų vidutinis amžius - 67 metai, liepyno - 60 metų (2012 m.). | |||
1958 m. Mažeikių parkas paskelbtas valstybės saugomu, 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų. 2008 m. pab. Mažeikių parkas įregistruotas kaip Savivaldybės panaudos būdu valdomas valstybei priklausantis žemės sklypas. Parkotyrininko Kestučio Labanausko nuomone Mažeikių parkas užima 188 vietą tarp 999 Lietuvos parkų. Pagal registracijos dokumentus, tai 9,4 ha rekracinio II kategorijos miško. | |||
== Rekonstrukcija == | == Rekonstrukcija == | ||