Mažeikių parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Birutės gatvė|Birutės gatvėje]], pačioje pradžioje, stūkso masyvus akmeninis kryžius. [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]] padarė didelį betoninį paminklą, kuris 1926 m. buvo pastatytas toje vietoje, kur kaizerinės okupacijos metais buvo šaudomi žmonės. 1916 m. balandžio 1 d. buvo sušaudytas Sergiejus  Markovas iš šalimais esančio [[Kalnėnai|Kalnėnų]] kaimo. 1916 m. gegužės  12 d. tokio pat likimo susilaukė ir 62 metų Adomas Šimkus iš [[Purpliai|Purplių]] bei 56 metų Juozas Puplauskas iš [[Knabikai|Knabikų]] kaimo. 1917 m. čia buvo sušaudyti šeši asmenys iš Skuodo apylinkių. Tais pačiais metais dar buvo sušaudyti devyni iš kitur suvaryti lietuviai, du rusai, du žydai. Toje vietoje, kur dabar stūkso akmeninis kryžius, augo keturios pušys. Per vokiečių okupaciją šioje vietoje sušaudyta šešiasdešimt žmonių. Dar keturiasdešimt du buvo sušaudyti po plačiašake egle, kuri stovėjo ten, kur dabar bažnyčios šventorius. Kadangi iš sušaudytųjų daugiausia buvo mažeikiečiai, tai miesto burmistras tą gatvę, kuria varydavo pasmerktuosius mirti, pavadino Kankinių gatve. Dabar tai Jablonskio gatvė. Pietiniame parko pakraštyje įrengtas nedidelis stadionas. Čia kasmet rengiama nemažai įvairių kultūrinių renginių, kaip Dūdų šventė, Pynėjų šventė, sporto varžybos, koncertai.  

 

Mintis įkurti parką kilo 1921 m. ruošiant Mažeikių miesto plėtros planą. Tada jis buvo vadinamas miesto sodu. Visuomenės reikmėms buvo nutarta palikti iki pat Laisvės gatvės prieigų plytėjusios Mažeikių girios dalį. Projektuojama nauja gatvė, atsiremianti į parką, buvo pavadinta Sodo vardu (dabar V. Burbos). Miesto sodo-parko kūrimo darbai prasidėjo praėjus dešimtmečiui, kai burmistru tapo [[Velička Mykolas|Mykolui Veličkai]]. Buvo išrauti medžiai, iškasti grioviai ir gana užpelkėjęs miškas nusausintas. Po to išpilti takai, įrengta aikštelė šokiams ir koncertams. Šalia parko gyvenantys žmonės vertėsi ūkiškai, todėl pats parkas, kaip ir prieš tai buvęs miškas, buvo gera vieta ganykloms. Todėl nerukus parką miestiečiai ėmė vadinti „karvių sodu".  1948 m. prasidėjo parko tvarkymo darbai. Tuo metu buvo įkurta parką prižiūrėjusi kultūrinė įstaiga, įsteigtas Kultūros ir poilsio parko direktoriaus etatas. Buvo organizuojamos Mažeikiuose veikusių įmonių darbuotojų talkos, kurių metu tiesiami takai, sodinamos gyvatvorė, įrengiami suoleliai. 1949 m. parko dalis aptverta. Šokių metu už įėjimą į parką reikėjo mokėti 2 litus. Apie 1950 m. pastatytas pavilijonas, kuris buvo vadinamas „Dramblio būda". Vėliau šis pastatas rekonstruotas - padidintas, dar pastatytos karuselės, sūpuoklės, vasaros kavinė, vadinta taverna. Parke atsirado skulptūrų: rašytojas Maksimas Gorkis, Sportininkas, Elnias. Parkas kurį laiką buvo vadinamas '''M. Gorkio vardo kultūros ir poilsio parku'''.