19 696
pakeitimai
Mažeikių parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
'''MAŽEIKIŲ PARKAS'''. Įkurtas XX a. viduryje [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, brandžiame pušynėlyje, kuris užima 11,3 ha teritoriją, iš jų 9,2 ha medžiais apaugęs plotas, 1,4 ha stadionas, taip pat aikštelės, takai, gėlynai, gazonai. Parkas inventorizuotas 1995 m. birželio mėn. Inventorizacijos pase dar nurodyti 2 statiniai (Vasaros teatras, vad. „Dramblinė", kuri sudegė 2006 m., ir tualetas), kapinės, 3 skulptūros, 2 paminklai. | '''MAŽEIKIŲ PARKAS'''. Įkurtas XX a. viduryje [[Mažeikiai|Mažeikių]] mieste, brandžiame pušynėlyje, kuris užima 11,3 ha teritoriją, iš jų 9,2 ha medžiais apaugęs plotas, 1,4 ha stadionas, taip pat aikštelės, takai, gėlynai, gazonai. Parkas inventorizuotas 1995 m. birželio mėn. Inventorizacijos pase dar nurodyti 2 statiniai (Vasaros teatras, vad. „Dramblinė", kuri sudegė 2006 m., ir tualetas), kapinės, 3 skulptūros, 2 paminklai. | ||
Prie centrinėje dalyje buvusio medinio vasaros teatro veda tiesi alėja iš miesto centro. Prie šios alėjos pastatytos žinomo teatro meno ugdytojo [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]], rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos]] (skulptorius J. Meškelevičius, 1984), [[Vienažindys Antanas|Antano Vienažindžio]] (skulptorius G. Jokūbonis, 1987) skulptūros. Vakarinėje parko dalyje yra II-ajame pasauliniame kare žuvusių sovietinės armijos karių kapinės, kuriose palaidoti 1123 kariai ir priešais jas, į šiaurės rytus arba nuo centrinio parko tako į kairę pusę, - vokiečių karių kapai. Skirtingai negu sovietinės armijos kariai, kurie buvo tiesiog užkasami tranšėjose, vokiečiai buvo laidojami su karstais. Tuo laiku V. Kudirkos gatvėje gyveno stalius, kuriam vokiečiai parūpindavo medienos ir davė nurodymą gaminti karstus. Palaidoję ant kapo pastatydavo nedidelį, maždaug metro aukščio, baltą medinį kryželį, ant kurio užkabintas metalinis medalionas su žuvusįjį identifikuojančiais numeriais. Ant kiekvieno mirusiojo rankos riešo ir kojos čiurnos būdavo pririšama metalinė plokštelė, ant kurios pažymėdavo vokiečių karinio dalinio numerį ir šifruotus ženklus <ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>. Reminatis žmonių pasakojimais, žuvusiųjų vokiečių karių buvo apie 150. Viduryje kapinaičių stovėjo didelis beržo kryžius, išdrožtas iš natūralaus medžio su visa tošimi. Šios kapinės išsilaikė neilgai, kapai buvo sulyginti su žeme. Ir dabar dar pastebimi kauburėliai kauburėliai, žole apžėlusios trys eilės buvusių kapų. Pranas Jurcius, kuris gyveno prie vokiečių kapų, pasakojęs, kad ant šių kapų buvusių kryžių kai kur buvę užmauti šalmai, pilotės. O kai užėję sovietai, šiais kryžiais jų kariai kūrenę pirtį, kuri buvusi P. Jurciaus daržo gale. <ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. | Prie centrinėje dalyje buvusio medinio vasaros teatro veda tiesi alėja iš miesto centro. Prie šios alėjos pastatytos žinomo teatro meno ugdytojo [[Vaičkus Juozas|Juozo Vaičkaus]], rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Šatrijos Raganos]] (skulptorius J. Meškelevičius, 1984), [[Vienažindys Antanas|Antano Vienažindžio]] (skulptorius G. Jokūbonis, 1987) skulptūros. Vakarinėje parko dalyje yra II-ajame pasauliniame kare žuvusių sovietinės armijos [[Mažeikių karių kapinės|karių kapinės]], kuriose palaidoti 1123 kariai ir priešais jas, į šiaurės rytus arba nuo centrinio parko tako į kairę pusę, - vokiečių karių kapai. Skirtingai negu sovietinės armijos kariai, kurie buvo tiesiog užkasami tranšėjose, vokiečiai buvo laidojami su karstais. Tuo laiku V. Kudirkos gatvėje gyveno stalius, kuriam vokiečiai parūpindavo medienos ir davė nurodymą gaminti karstus. Palaidoję ant kapo pastatydavo nedidelį, maždaug metro aukščio, baltą medinį kryželį, ant kurio užkabintas metalinis medalionas su žuvusįjį identifikuojančiais numeriais. Ant kiekvieno mirusiojo rankos riešo ir kojos čiurnos būdavo pririšama metalinė plokštelė, ant kurios pažymėdavo vokiečių karinio dalinio numerį ir šifruotus ženklus <ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>. Reminatis žmonių pasakojimais, žuvusiųjų vokiečių karių buvo apie 150. Viduryje kapinaičių stovėjo didelis beržo kryžius, išdrožtas iš natūralaus medžio su visa tošimi. Šios kapinės išsilaikė neilgai, kapai buvo sulyginti su žeme. Ir dabar dar pastebimi kauburėliai kauburėliai, žole apžėlusios trys eilės buvusių kapų. Pranas Jurcius, kuris gyveno prie vokiečių kapų, pasakojęs, kad ant šių kapų buvusių kryžių kai kur buvę užmauti šalmai, pilotės. O kai užėję sovietai, šiais kryžiais jų kariai kūrenę pirtį, kuri buvusi P. Jurciaus daržo gale. <ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. | ||
Šioje parko dalyje įsikūrusi ir [[Muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokykla]] bei [[Mažeikių muziejus]]. 2001 m. šiaurės rytinėje dalyje, buvusio tvenkinio vietoje, įrengti lauko teniso kortai (sklypo plotas 1840 km. m), priklausantys Antanui Svobotui. | Šioje parko dalyje įsikūrusi ir [[Muzikos mokykla|Mažeikių muzikos mokykla]] bei [[Mažeikių muziejus]]. 2001 m. šiaurės rytinėje dalyje, buvusio tvenkinio vietoje, įrengti lauko teniso kortai (sklypo plotas 1840 km. m), priklausantys Antanui Svobotui. | ||