19 695
pakeitimai
Mažeikių ligoninė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Vadovai
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|280px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]] | [[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|280px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]] | ||
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine.MKE.jpg|thumb|right|280px|Ligoninė 2006 m.]] | [[Vaizdas:Mazeikiu ligonine.MKE.jpg|thumb|right|280px|Ligoninė 2006 m.]] | ||
'''MAŽEIKIŲ LIGONINĖ'''. Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga. | '''MAŽEIKIŲ LIGONINĖ'''. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio <ref>Mažeikiškis. Reikalingas gydytojas // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3. </ref>. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus <ref>L. Kvistys. Įvairūs atsitikimai // Viltis. - 1914. - Birž. 12 (24). - Nr. 127. - P. 2.</ref>. | ||
Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga. | |||
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, vad. Valstybinė odos ir veneros ligų ligoninė. 1930 m. pr. tam iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 49868 Lt. pašalpa ir prasidėjo statyba, o jau gruodžio 15 d. buvo baigtas ir atidarytas. Dispanseris 237,3 kv. m. dydžio, jame 24 lovos, ir pastatytas tame pačiame sklype atskirai nuo apskrities ligoninės. Jame įrengta elektra, vandentiekis, kanalizacija. Pastatas mūrnis, vieno aukšto, dengtas skarda. Iš viso visa statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. prisidėjo apskrities savivaldybė.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1931, Nr. 6. - P. 33. </ref>. | 1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, vad. Valstybinė odos ir veneros ligų ligoninė. 1930 m. pr. tam iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 49868 Lt. pašalpa ir prasidėjo statyba, o jau gruodžio 15 d. buvo baigtas ir atidarytas. Dispanseris 237,3 kv. m. dydžio, jame 24 lovos, ir pastatytas tame pačiame sklype atskirai nuo apskrities ligoninės. Jame įrengta elektra, vandentiekis, kanalizacija. Pastatas mūrnis, vieno aukšto, dengtas skarda. Iš viso visa statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. prisidėjo apskrities savivaldybė.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1931, Nr. 6. - P. 33. </ref>. | ||
| 15 eilutė: | 17 eilutė: | ||
Ligoninės pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ji nedirbo. Ligoninei buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate. Netrukus ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta, 1949 m. V. Burba pradėjo vadovauti chirurgijos skyriui. 1968 m. ligoninėje dirbo 43 gydytojai, 143 vidurinio medicinos personalo darbuotojai | Ligoninės pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ji nedirbo. Ligoninei buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate. Netrukus ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta, 1949 m. V. Burba pradėjo vadovauti chirurgijos skyriui. 1968 m. ligoninėje dirbo 43 gydytojai, 143 vidurinio medicinos personalo darbuotojai | ||
Tarpukaryje ir karo metais dirbo šie gydytojai: V. Gliaudytė-Leknienė, I. Šalkauskas, Tautvaišas, I. Skeivys, O. Krongoldas. | Tarpukaryje ir karo metais dirbo šie gydytojai: V. Gliaudytė-Leknienė, I. Šalkauskas, P. Tautvaišas, I. Skeivys, O. Krongoldas, Vladas Pūnis. | ||
1973 m. Mažeikių ligoninė rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. atidarytas reanimacijos skyrius. 2004 m. spalio mėn. atidarytas naujas radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą (įsigytas 2002 m.). Prie kompiuterinio tomografo prijungus personalinį kompiuterį, atsirado galimybė archyvuoti sudėtingesnius tyrimus, retesnius atvejus, juos perkelti į kompaktinius diskus, tiesiogiai konsultuotis su kitų gydymo įstaigų specialistais. 2003 m. šiuo aparatu atlikta 960 tyrimų. Susidėvėjus šio aparato rentgeno vamzdžiui, nusprėsta įsigyti naują tomografą. 2009 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti naujas šešiolikos pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea" klinikų tinklas. | 1973 m. Mažeikių ligoninė rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. atidarytas reanimacijos skyrius. 2004 m. spalio mėn. atidarytas naujas radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą (įsigytas 2002 m.). Prie kompiuterinio tomografo prijungus personalinį kompiuterį, atsirado galimybė archyvuoti sudėtingesnius tyrimus, retesnius atvejus, juos perkelti į kompaktinius diskus, tiesiogiai konsultuotis su kitų gydymo įstaigų specialistais. 2003 m. šiuo aparatu atlikta 960 tyrimų. Susidėvėjus šio aparato rentgeno vamzdžiui, nusprėsta įsigyti naują tomografą. 2009 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti naujas šešiolikos pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea" klinikų tinklas. | ||
| 37 eilutė: | 39 eilutė: | ||
== Vadovai == | == Vadovai == | ||
* Gintaras Berenis ( - 2004-11-31 | * Gintaras Berenis ( - 2004-11-31 | ||
* Albinas Lidžius (nuo | * Albinas Lidžius (2004-12-01 - 2019-12-01) | ||
* [[Sigitas Kaktys]] (nuo 2019-12-01) | |||
== Kiti straipsniai == | == Kiti straipsniai == | ||