19 696
pakeitimai
Mažeikių ligoninė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Vadovai
| (nerodoma 14 tarpinių versijų, sukurtų to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|280px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]] | [[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|280px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]] | ||
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine.MKE.jpg|thumb|right|280px|Ligoninė 2006 m.]] | [[Vaizdas:Mazeikiu ligonine.MKE.jpg|thumb|right|280px|Ligoninė 2006 m.]] | ||
'''MAŽEIKIŲ LIGONINĖ'''. | '''MAŽEIKIŲ LIGONINĖ'''. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio <ref>Mažeikiškis. Reikalingas gydytojas // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3. </ref>. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus <ref>L. Kvistys. Įvairūs atsitikimai // Viltis. - 1914. - Birž. 12 (24). - Nr. 127. - P. 2.</ref>. | ||
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį. 1930 m. pr. tam iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 49868 Lt. pašalpa ir prasidėjo statyba, o jau gruodžio 15 d. buvo baigtas ir atidarytas. Dispanseris 237,3 kv. m. dydžio, jame 24 lovos, ir pastatytas tame pačiame sklype atskirai nuo apskrities ligoninės. | Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga. | ||
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, vad. Valstybinė odos ir veneros ligų ligoninė. 1930 m. pr. tam iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 49868 Lt. pašalpa ir prasidėjo statyba, o jau gruodžio 15 d. buvo baigtas ir atidarytas. Dispanseris 237,3 kv. m. dydžio, jame 24 lovos, ir pastatytas tame pačiame sklype atskirai nuo apskrities ligoninės. Jame įrengta elektra, vandentiekis, kanalizacija. Pastatas mūrnis, vieno aukšto, dengtas skarda. Iš viso visa statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. prisidėjo apskrities savivaldybė.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1931, Nr. 6. - P. 33. </ref>. | |||
1931 m. abiejose ligoninėse dirbo: 2 gydytojai, 3 seselės, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Už stacionarinių ligonių gydymą buvo imamas 7 litų mokestis į dieną, o už ambulatorinį - 2,5 Lt. Prie ligoninės veikė ambulatorija. Iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis, 96 vidaus ligomis, 42 užkrečiamomis, 2 venerinėmis ligomis sergantys žmonės, 63 gimdyvės, gydėsi 117 ginekologinėmis, 2 akių ir 13 nervų ligomis sergantys ligoniai. Buvo padarytos 298 opracijos. 1931 m. atliktas ligoninės vaidaus patalpų remontas..<ref>V. N. Mažeikių apskrities savivaldybės darbų ir jos įstaigų apžvalga // Savivaldybė. - Kaunas, 1931. - Nr. 12. - P. 27-28.</ref>. | 1931 m. abiejose ligoninėse dirbo: 2 gydytojai, 3 seselės, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Už stacionarinių ligonių gydymą buvo imamas 7 litų mokestis į dieną, o už ambulatorinį - 2,5 Lt. Prie ligoninės veikė ambulatorija. Iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis, 96 vidaus ligomis, 42 užkrečiamomis, 2 venerinėmis ligomis sergantys žmonės, 63 gimdyvės, gydėsi 117 ginekologinėmis, 2 akių ir 13 nervų ligomis sergantys ligoniai. Buvo padarytos 298 opracijos. 1931 m. atliktas ligoninės vaidaus patalpų remontas..<ref>V. N. Mažeikių apskrities savivaldybės darbų ir jos įstaigų apžvalga // Savivaldybė. - Kaunas, 1931. - Nr. 12. - P. 27-28.</ref>. | ||
1931 m. prie ligoninės atidaryta vaistinė<ref> Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 15.</ref>, turėjo chirurginį, vidaus ligų ir gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi <ref>Žemaičių prietelius. - 1933. - Nr.10.</ref>. 1935 m. gegužės 1 d. įsteigtas tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės<ref>Rytas. - 1935. - Nr. 90.</ref>. | 1931 m. prie ligoninės atidaryta vaistinė<ref> Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 15.</ref>, turėjo chirurginį, vidaus ligų ir gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi <ref>Žemaičių prietelius. - 1933. - Nr.10.</ref>. 1935 m. gegužės 1 d. įsteigtas tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės<ref>Rytas. - 1935. - Nr. 90.</ref>. 1935 m. ligoninėje buvo 42 lovos, gydėsi 1140 ligonių per metus. <ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1937. - Nr. 5. - P. 135.</ref>. | ||
1937 m. pavasarį pradėta ligoninės statyba, kuriai gauta 45 tūkst litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia <ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 7.</ref>; kertinį akmeninį 1937-05-09 pašventino kanauninkas Budvytis<ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 20.</ref>. 1938 m. gruodžio 10 d. atidarytą naują ligoninę pašventino kan. Budvytis <ref>XX amžius. - 1938. - Nr. 283.</ref>. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių, kurioje apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų. Joje įrengtas centrinis šildymas, elektrinis liftas ligonimas perkelti iš vieno aukšto į kitą, šviesos signalizacija, kanalizacija, medicinos personalui pagerėjo darbo sąlygos. Todėl į ligoninę arvykdavo gydytis iš visos Žemaitijos. 1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų ir 4 lovų gimdymo stacionarą Viekšniuose, iš viso dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai. | 1937 m. pavasarį pradėta ligoninės statyba, kuriai gauta 45 tūkst litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia <ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 7.</ref>; kertinį akmeninį 1937-05-09 pašventino kanauninkas Budvytis<ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 20.</ref>. 1938 m. gruodžio 10 d. atidarytą naują ligoninę pašventino kan. Budvytis <ref>XX amžius. - 1938. - Nr. 283.</ref>. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių, kurioje apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų. Joje įrengtas centrinis šildymas, elektrinis liftas ligonimas perkelti iš vieno aukšto į kitą, šviesos signalizacija, kanalizacija, medicinos personalui pagerėjo darbo sąlygos. Todėl į ligoninę arvykdavo gydytis iš visos Žemaitijos. 1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų ir 4 lovų gimdymo stacionarą Viekšniuose, iš viso dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai. | ||
| 14 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Ligoninės pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ji nedirbo. Ligoninei buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate. Netrukus ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta, 1949 m. V. Burba pradėjo vadovauti chirurgijos skyriui. 1968 m. ligoninėje dirbo 43 gydytojai, 143 vidurinio medicinos personalo darbuotojai | Ligoninės pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ji nedirbo. Ligoninei buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate. Netrukus ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta, 1949 m. V. Burba pradėjo vadovauti chirurgijos skyriui. 1968 m. ligoninėje dirbo 43 gydytojai, 143 vidurinio medicinos personalo darbuotojai | ||
Tarpukaryje ir karo metais dirbo šie gydytojai: V. Gliaudytė-Leknienė, I. Šalkauskas, P. Tautvaišas, I. Skeivys, O. Krongoldas, Vladas Pūnis. | |||
1973 m. Mažeikių ligoninė rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. atidarytas reanimacijos skyrius. 2004 m. spalio mėn. atidarytas naujas radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą (įsigytas 2002 m.). Prie kompiuterinio tomografo prijungus personalinį kompiuterį, atsirado galimybė archyvuoti sudėtingesnius tyrimus, retesnius atvejus, juos perkelti į kompaktinius diskus, tiesiogiai konsultuotis su kitų gydymo įstaigų specialistais. 2003 m. šiuo aparatu atlikta 960 tyrimų. Susidėvėjus šio aparato rentgeno vamzdžiui, nusprėsta įsigyti naują tomografą. 2009 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti naujas šešiolikos pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea" klinikų tinklas. | 1973 m. Mažeikių ligoninė rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. atidarytas reanimacijos skyrius. 2004 m. spalio mėn. atidarytas naujas radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą (įsigytas 2002 m.). Prie kompiuterinio tomografo prijungus personalinį kompiuterį, atsirado galimybė archyvuoti sudėtingesnius tyrimus, retesnius atvejus, juos perkelti į kompaktinius diskus, tiesiogiai konsultuotis su kitų gydymo įstaigų specialistais. 2003 m. šiuo aparatu atlikta 960 tyrimų. Susidėvėjus šio aparato rentgeno vamzdžiui, nusprėsta įsigyti naują tomografą. 2009 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti naujas šešiolikos pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea" klinikų tinklas. | ||
1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams. Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas. Nebaigtas statyti pastatas tapo nestabilus - suskilo sienos, pasisilinko perdangų plokštės. 2010 m. pab. priimtas sprendimas šį pastatą nugriauti<ref>Birutė Rudokienė. Koplyčia turėjęs tapti pastatas bus nugriautas. - Santarvė. - 2010. - Gruodžio 9. - Nr. 139. - P. 2.</ref>. | 1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams. Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas. Nebaigtas statyti pastatas tapo nestabilus - suskilo sienos, pasisilinko perdangų plokštės. 2010 m. pab. priimtas sprendimas šį pastatą nugriauti<ref>Birutė Rudokienė. Koplyčia turėjęs tapti pastatas bus nugriautas. - Santarvė. - 2010. - Gruodžio 9. - Nr. 139. - P. 2.</ref>; nugriautas 2011 m. gruodžio mėn. | ||
1995 m. pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m.), kurių statyba kainavo 10 mln. litų. Pradžioje lėšas skyrė naftininkai, o kiek vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas. Naujojo statinio darbai dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis strigdavo, tad ir jo statyba tęsėsi apie šešerius metus. Tai buvo didelis pastatas su daug kabinetų, jo išlaikymas pasidarė didžiulė našta rajono biudžetui. 2003 m. prasidėjo ligoninės pertvarka, aleista nemažai darbuotojų | 1995 m. pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m.), kurių statyba kainavo 10 mln. litų. Pradžioje lėšas skyrė naftininkai, o kiek vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas. Naujojo statinio darbai dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis strigdavo, tad ir jo statyba tęsėsi apie šešerius metus. Tai buvo didelis pastatas su daug kabinetų, jo išlaikymas pasidarė didžiulė našta rajono biudžetui. 2003 m. prasidėjo ligoninės pertvarka, aleista nemažai darbuotojų | ||
| 31 eilutė: | 35 eilutė: | ||
Gydytoja pulmonologė Albina Kiudulienė 2009 m. visoje Europoje vykusiame nerūkančiųjų konkurse buvo išrinkta geriausia mesti rūkyti padedančia medike <ref>Mineikytė N. Mažeikiškė tapo geriausia mesti rūkyti padedančia medike // Santarvė. - 2010. - Sausio 19. - Nr. 7. - P. 1.</ref>. Ligoninės direktorius Albinas Lidžius pelnė nominaciją „Metų administratorius 2009". 2011 m. balandžio 26 d. gydytojui otorinolaringologui [[Brasas Viktoras|Viktorui Brasui]] suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu. | Gydytoja pulmonologė Albina Kiudulienė 2009 m. visoje Europoje vykusiame nerūkančiųjų konkurse buvo išrinkta geriausia mesti rūkyti padedančia medike <ref>Mineikytė N. Mažeikiškė tapo geriausia mesti rūkyti padedančia medike // Santarvė. - 2010. - Sausio 19. - Nr. 7. - P. 1.</ref>. Ligoninės direktorius Albinas Lidžius pelnė nominaciją „Metų administratorius 2009". 2011 m. balandžio 26 d. gydytojui otorinolaringologui [[Brasas Viktoras|Viktorui Brasui]] suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu. | ||
2010 m. liepos 22 d. Priėmimo skyriuje atidaryta šiuolaikiška Greitosios medicinos pagalbos automobiliui įvažiuoti skirta rampa su atskiru pacientams ir pritaikytu neįgaliesiems įėjimu. 2010 m. gruodžio mėn. į ligoninę perkeltas psichiatrijos skyrius, kuris buvo įsikūręs J.Basanavičiaus g. 13. | 2010 m. liepos 22 d. Priėmimo skyriuje atidaryta šiuolaikiška Greitosios medicinos pagalbos automobiliui įvažiuoti skirta rampa su atskiru pacientams ir pritaikytu neįgaliesiems įėjimu. 2010 m. gruodžio mėn. į ligoninę perkeltas psichiatrijos skyrius, kuris buvo įsikūręs J.Basanavičiaus g. 13. 2011 m. spalio mėn. 11 d. ligoninėje pirmą kartą lazeriu buvo atliktos dvi venų operacijos; jas atliko chirurgai Gintaras Berenis ir Linas Švažas <ref>Janina Sribaliutė. Mažeikių ligoninėje pirmąkart atliktos venų operacijos lazeriu // Santarvė. - 2011. - Spal. 13. - Nr. 116. - P. 4.</ref>. | ||
== Vadovai == | == Vadovai == | ||
* Gintaras Berenis ( - 2004-11-31 | * Gintaras Berenis ( - 2004-11-31 | ||
* Albinas Lidžius (nuo | * Albinas Lidžius (2004-12-01 - 2019-12-01) | ||
* [[Sigitas Kaktys]] (nuo 2019-12-01) | |||
== Kiti straipsniai == | == Kiti straipsniai == | ||