Mažeikių ligoninė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
667 pridėti baitai ,  22:06, 24 rugpjūčio 2011
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|280px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine1 1924 m. MKE.jpg|thumb|right|280px|Mažeikių ligoninė 1924 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine.MKE.jpg|thumb|right|280px|Ligoninė 2006 m.]]
[[Vaizdas:Mazeikiu ligonine.MKE.jpg|thumb|right|280px|Ligoninė 2006 m.]]
'''MAŽEIKIŲ LIGONINĖ'''. 1922 m. Mažeikiuose pastatyti 20 lovų ligoninės namai, į kuriuos iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu priberendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga. 1931 m. prie ligoninės atidaryta vaistinė<ref> Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 15.</ref>, turėjo chirurginį, vidaus ligų ir gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi <ref>Žemaičių prietelius. - 1933. - Nr.10.</ref>. 1935 m. gegužės 1 d. įsteigtas tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės<ref>Rytas. - 1935. - Nr. 90.</ref>.
'''MAŽEIKIŲ LIGONINĖ'''. 1922 m. Mažeikiuose pastatyti 20 lovų ligoninės namai, į kuriuos iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas [[Burba Vladas|Vladas Burba]], atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.
 
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį. 1930 m. pr. tam iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 49868 Lt. pašalpa ir prasidėjo statyba, o jau gruodžio 15 d. buvo baigtas ir atidarytas. Dispanseris 237,3 kv. m. dydžio, jame 24 lovos, ir pastaytas atskirai nuo apskrities ligoninės. Buvo įrengta elektr, vandentiekis, kanalizacija. Ligoninės namas mūrnis, vieno aukšto, dengtas skarda. Iš viso visa statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. prisidėjo apskrities savivaldybė.<ref>Savivaldybė. - Kaunas, 1931, Nr. 6. - P. 33. </ref>.
 
1931 m. prie ligoninės atidaryta vaistinė<ref> Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 15.</ref>, turėjo chirurginį, vidaus ligų ir gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi <ref>Žemaičių prietelius. - 1933. - Nr.10.</ref>. 1935 m. gegužės 1 d. įsteigtas tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės<ref>Rytas. - 1935. - Nr. 90.</ref>.


1937 m. pavasarį pradėta ligoninės statyba, kuriai gauta 45 tūkst litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia <ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 7.</ref>; kertinį akmeninį 1937-05-09 pašventino kanauninkas Budvytis<ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 20.</ref>. 1938 m. gruodžio 10 d. atidarytą naują ligoninę pašventino kan. Budvytis <ref>XX amžius. - 1938. - Nr. 283.</ref>. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių, kurioje apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų. Joje įrengtas centrinis šildymas, elektrinis liftas ligonimas perkelti iš vieno aukšto į kitą, šviesos signalizacija, kanalizacija, medicinos personalui pagerėjo darbo sąlygos. Todėl į ligoninę arvykdavo gydytis iš visos Žemaitijos. 1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų ir 4 lovų gimdymo stacionarą Viekšniuose, iš viso dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.
1937 m. pavasarį pradėta ligoninės statyba, kuriai gauta 45 tūkst litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia <ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 7.</ref>; kertinį akmeninį 1937-05-09 pašventino kanauninkas Budvytis<ref>Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 20.</ref>. 1938 m. gruodžio 10 d. atidarytą naują ligoninę pašventino kan. Budvytis <ref>XX amžius. - 1938. - Nr. 283.</ref>. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių, kurioje apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų. Joje įrengtas centrinis šildymas, elektrinis liftas ligonimas perkelti iš vieno aukšto į kitą, šviesos signalizacija, kanalizacija, medicinos personalui pagerėjo darbo sąlygos. Todėl į ligoninę arvykdavo gydytis iš visos Žemaitijos. 1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų ir 4 lovų gimdymo stacionarą Viekšniuose, iš viso dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.

Naršymo meniu