Mažeikių Sąjūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
2 646 pridėti baitai ,  20:39, 3 spalio 2018
nėra keitimo aprašymo
 
 
(nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
9 eilutė: 9 eilutė:
Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per trisdešimt Sąjūdžio rėmimo grupių (anksčiausiai buvo įkurta Sedoje). Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Kitas grupes - Antanas Gaurilavičius, Gintaras Berenis ir Rita Lidžiūtė, Olga Alibajeva ir daugelis kitų, aktyviai rėmusių Sąjūdį. Savarankiškai veikė Sąjūdžio skyriai Sedoje, Židikuose ir Tirkšliuose, aktyvūs buvo Žemalės sąjūdiečiai
Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per trisdešimt Sąjūdžio rėmimo grupių (anksčiausiai buvo įkurta Sedoje). Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Kitas grupes - Antanas Gaurilavičius, Gintaras Berenis ir Rita Lidžiūtė, Olga Alibajeva ir daugelis kitų, aktyviai rėmusių Sąjūdį. Savarankiškai veikė Sąjūdžio skyriai Sedoje, Židikuose ir Tirkšliuose, aktyvūs buvo Žemalės sąjūdiečiai


Sąjūdžio judėjimo pagrindinis siekis buvo neprikalusomos Lietuvos atkūrimas. Mažeikiuose ėmė kurtis visuomeninės oraganizacijos: skautai, tremtinių klubas, Žalieji, Darbininkų sąjunga.
Sąjūdžio judėjimo pagrindinis siekis buvo nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. Mažeikiuose ėmė kurtis visuomeninės oraganizacijos: skautai, [[Mažeikių tremtinių klubas|tremtinių klubas]], Žalieji, Darbininkų sąjunga.


Sąjūdžio Tarybos nariai bendravo su visuoemene, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Įkūrė Sąjūdžio komisiją darbui su visuomene, turėjo informacinę komisiją ryšiams su kaimais, miesto grupėmis, Šiaulių, Klaipėdos bei kitais rajonais. Mažeikiškiai sąjūdiečiai gabeno spaudą, rinko medžiagą apie partizanus, leido laikraštį [[Žemaičių kraštas|„Žemaičių kraštas"]].
Sąjūdžio Tarybos nariai bendravo su visuomene, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Įkūrė Sąjūdžio komisiją darbui su visuomene, turėjo informacinę komisiją ryšiams su kaimais, miesto grupėmis, Šiaulių, Klaipėdos bei kitais rajonais. Mažeikiškiai sąjūdiečiai gabeno spaudą, rinko medžiagą apie partizanus, leido laikraštį [[Žemaičių kraštas|„Žemaičių kraštas"]].


Dabar Sąjūdis tūrėtų būti akcentuojamas kaip aktyvių žmonių bendruomenė, skatinanti pilietinį aktyvumą, puoselėjantį gimtąją kalbą, etninę kultūrą, dorovines ir šeimos vertybes.
Dabar Sąjūdis tūrėtų būti akcentuojamas kaip aktyvių žmonių bendruomenė, skatinanti pilietinį aktyvumą, puoselėjantį gimtąją kalbą, etninę kultūrą, dorovines ir šeimos vertybes.


== Svarbesnės datos ==
== Svarbesnės datos ==
* 1998-10-03 miesto stadione surengtas pirmasis Mažeikių sąjūdžio mitingas.
* 1988-10-03 miesto stadione surengtas pirmasis Mažeikių sąjūdžio mitingas.
* 1988-11-13 suplevesuoja Trispalvė ant banko pastato.
* 1988-11-13 suplevesuoja Trispalvė ant banko pastato.
* 1989 m. išleidžiamas Mažeikių Sąjūdžio laikraštris „Žemaičių kraštas", kuris su pertrūkiais ėjo iki 1993 m.
* 1989 m. išleidžiamas Mažeikių Sąjūdžio laikraštris „Žemaičių kraštas", kuris su pertrūkiais ėjo iki 1993 m.
* 1991-01-24 Mažeikiuose, prie „Durbės" kino teatro surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos pervestos į Lietuvos Nepriklausomybės fondą.
* 1991-01-24 Mažeikiuose, prie „Durbės" kino teatro surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos pervestos į Lietuvos Nepriklausomybės fondą.
* Nuo 1992 rugpjūčio iki 1995 m. Sąjūdžiui vadovavo Jadvyga Bičkuvienė
* 1991-02-23 Sąjūdžio pirmininku tapo Stanislovas Zakas. Į Sąjūdžio gretas įsijungia politiniai kaliniai.
* Nuo 1993 rugpjūčio iki 1995 m. Sąjūdžiui vadovavo Jadvyga Bičkuvienė.
* 1995 m. rugsėjo mėn. vadovu išrinktas Antanas Poškus.
* 2008-09-27 prie „Gabijos" gimnazijos atidengta Atminimo lenta, skirta Mažeikių Sąjūdžio 20-mečiui paminėti.  
* 2008-09-27 prie „Gabijos" gimnazijos atidengta Atminimo lenta, skirta Mažeikių Sąjūdžio 20-mečiui paminėti.  
* 2009-01-13 Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus taryba Mažeikių muziejui padovanojo Sąjūdžio dvidešimties metų jubiliejui atminti skirtą medalį.
* 2009-01-13 Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus taryba Mažeikių muziejui padovanojo Sąjūdžio dvidešimties metų jubiliejui atminti skirtą medalį.
* 2018-09-30 prie Mažeikių parapijos namų (J. Basanavičiaus g.), buvusio KGB tardymo izoliatoriaus pastatytas ir pašventintas simbolinis koplytstulpis su varpu, skirtas Mažeikių Sąjūdžio 30-mčiui paminėti. Paminklo projekto idėjos autorius ir iniciatorius yra Antanas Poškus, Mažeikių Sąjūdžio pirmininkas.


== Šaltiniai ==
== Židikų sąjūdžio iniciatyvinė grupė ==
Įkurta 1988 m. Jai priklausė B. Kietelytė, S. Norkus, R. Lukoševičienė, J. Sidabrienė, [[Sidabras Vytautas|V. Sidabras]], I. Vilimas, A. Lukoševičius, R. Valantytė, F. Juodikienė, L. Kocys. Grupės pirmininke buvo išrinkta Dalia Perminienė. Sąjūdžiui tik prasidėjus, V. Sidabras iš vietinių židikiškių buvo girdėjęs, kad miestelyje stovėjęs paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Tą pačią Sąjūdžio suvažaivimo dieną (1988 m. spalio mėn.) jis ėmėsi žygių surasti išardyto ir paslėpto paminklo dalis. Menamoje vietoje suradęs paminklo pėdsakus, atkasimo darbuose dalyvavo aukštesniųjų klasių mokiniai , J. Sidabrienė, Stasys Norkus, Julius Žutautas. Pastarasis traktoriumi ir ištraukė iš atkastos duobės paminklo likučius. V. Sidabras kreipėsi į rajono Sąjūdį, kad padėtų atstatyti paminklą. Paminklo projektą padarė rajono architektas Henrikas Štaudė, rajono valdžia paskyrė paminklui vietą Židikų centre. Ant paminklo pavaizduota Lietuvos simbolika ir pagrindiniai akcentai: Vytis, lenta su datomis, Vytauto Didžiojo ženklai, Gedimino stulpai ir Vyčio kryžius. Visus šiuos akcentus iš bronzos pagamino Klaipėdos dailės kombinatas. Paminklo atstatymo darbus finansavo Mažeikių rajono savivaldybė, 1,5 tūkst. rub. skyrė Židikų kolūkis. Darbams vadovavo Vytautas Sidabras. Paminklas buvo 5,5 m aukščio, tad jo pamatams reikėjo iškasti gilią duobę. betonavimo darbus atliko kolūkio statybos brigada. 1989 m. vasario 16 d. vyjko paminklo atidengimo iškilmės. Iškilmėms programos scenarijų rašė mokytoja Bronė Kietelytė, programą ruošė mokyt. regina Lukoševičienė ir Bronė Kietelytė. Paminklą pašventino kun. Antanas Gylys <ref>Užrašė prisiminimus Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos jaunieji kraštotyrininkai, 2011-01-04</ref> (Dar žr. [[Nepriklausomybės paminklai]]).
 
{{reflist}}
<small>
<small>
* Švelnienė N., Sribaliutė J., Malūkienė A. Paminėtas Mažeikių Sąjūdžio 30-metis // Santarvė. - 2018. - Spal. 2. - Nr. 77. - P. 2, 7.
* Malūkas V. Sąjūdžio 20-mečio atminimo medalis - muziejui // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 1.
* Malūkas V. Sąjūdžio 20-mečio atminimo medalis - muziejui // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 1.
* Mineikytė N. Sąjūdis - tai tautos imunitetas // Santarvė. - 2008. - Rugsėjo 30. - Nr. 109. - P. 1-2.
* Mineikytė N. Sąjūdis - tai tautos imunitetas // Santarvė. - 2008. - Rugsėjo 30. - Nr. 109. - P. 1-2.

Naršymo meniu