Mažeikių Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
17 eilutė: 17 eilutė:
1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.
1923 m. lapkričio 23 d. Mažeikių progimnazijos tėvų komiteto nariai kreipėsi Švietimo ministrą, prašydami, kad Mažeikių buvusios cerkvinės mokyklos namai ir dalis žemės iš Žemės reformos komisijos būtų perimti Švietimo ministerijos žiniai ir perduoti Mažeikių aukštesniajai mokyklai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 51.</ref>. 1924 m. sausio 24 d. progimnazijos direktorius informuotas, kad Mažeikių apskrities žemės tvarkytojas perdavė cerkvės trobesius su sklypu (plotas - 2900 kv.m.) Švietimo ministerijai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 47.</ref>. 1924 m. kovo 22 d. Mažeikių miesto burmistras pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir buv. Mažeikių cerkvės trobesiai ir juose esantis inventorius perduoti progimnazijai. Iš esamų daiktų atiteko komoda, knygų lentyna, iš anksčiau čia veikusios pradinės mokyklos pirmame aukšte esančio vieno kambario - 20 suolų, 1 drabužių kabykla, 1 stalas, 2 taburetės, 1 lenta, 1 kibiras, 1 puodelis, 1 Lietuvos žemėlapis, 26 maži botanikos paveikslai, 1 krucifiksas, sargo kambario - 1 kėdė, iš antrame aukšte esančio kambario - 26 suolai, 1 stalas, 1 taburetė, 1 lenta, 1 šventųjų paveikslas ir 1 puodelis, antrame aukšte esančiame sandėliuke - 15 naujų 21 suolas<ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 45.</ref>.


Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.
Pati cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 1924 m. balandžio 12 d. progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministeriją leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno nenaudojamą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvelę. Toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną ir prašyti Švietimo ministerijos lėšų remontui atlikti. <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 37, 39.</ref>. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko [[Motuzas Jonas|J. Motuzo]], vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko [[Helcermanas Borisas|B. Helcermano]] nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Mažeikių stačiatikių parapija nebuvo panaikinta, o laikinai nuo 1919 metų priklausė Skuodo cerkvės klebono Aleksandro Družilauskio žiniai <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 31, 32.</ref>. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Stačiatikių Eparchija ketino atgauti žemės sklypą su cerkve ir trobele sargui. 1927 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutarimą bylą nutraukti <ref>Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 101, l. 18.</ref>. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14 d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.


1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].
1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilauskis (Aleksandr Družilovskij), statybos komiteto nariai S.Tomanov, [[Burba Vladas|Vladas Burba]] ir Jekaterina Burbienė. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta [[Mažeikių cerkvė|Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve]].

Naršymo meniu