Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (žiūrėti kodą)

18:58, 2 gruodžio 2013 versija

60 baitų pašalinta ,  18:58, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
9 eilutė: 9 eilutė:


== Istorija ==
== Istorija ==
1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai skypas paskirtas [[Birutės gatvė|Birutės gatvėje]]. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti - kitoje geležinkelio pusėje (Senamiestyje). Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Be to, naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų.  
1922 m. Mažeikius aplankęs vyskupas Pranciškus Karevičius išsakė palinkėjimą, kad mieste būtų pastatyta didesnė nauja bažnyčia. Senoji [[Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia]] jau nebegalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų, kadangi miestas sparčiai plėtėsi, pagausėjo ir katalikų. Todėl nuspręsta statyti naują bažnyčią, kuriai skypas paskirtas [[Birutės gatvė]]je. Tačiau parapijiečiai su tokiu sprendimu nenorėjo sutikti. Vieni norėjo naujuosius maldos namus statyti senosios bažnyčios vietoje, o kiti - kitoje geležinkelio pusėje (Senamiestyje). Kunigas Domininkas Žukauskas nesuskubo organizuoti statybos darbų, nesugebėjo suvienyti parapijiečių, todėl aistros dar labiau įsiplieskė. Be to, naujos bažnyčios statybai ypač priešinosi prekybininkai, kurie turėjo savo parduotuves Bažnyčios gatvėje ir agitavo prie jų prisijungti vietinius gyventojus. Ginčai užsitęsė keletą metų.  


1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.
1926 m. Birutės gatvėje bažnyčiai skirtame sklype buvo pastatytas cementinis kryžius, kuris žymėjo būsimos bažnyčios šventoriaus vietą<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 5. - Nr. 76. - P. 8.</ref>.Tačiau paskirtoji vieta netenkino gyventojų, buvo prašoma statybos vietą pakeisti. Pagrindinis tokių permainų motyvas tas, kad Birutės gatvė nebuvo išgrįsta, o Basanavičiaus gatve į bažnyčia būtų patogu ir sausa ateiti. 1927 m. kovo mėn. naujai paskirtas klebonas Antanas Strazdas galutinai išjudino statybas, išsprendė visus nesutarimus ir nuramino susipriešinusius parapijiečius. Klebonas sudarė bažnyčios statybos komitetą, į kurį įėjo: Kazimieras Kulvinskas, Juozapas Poškus, Antanas Galminas, Kazimieras Dainius, Liudvikas Sidabras, Jonas Sidabras, Ona Stančikienė, Ignacas Krišmantas, Pranciškus Kumpikevičius, Antanas Osteika. 1928 m. vasario 10 d. Vyskupo patvirtintam komitetui vadovavo klebonas Antanas Strazdas. Po ilgų ginčų ir susirašinėjimų su Telšių Vyskupijos Kurija, 1929 m. galutinai apsispręsta bažnyčia Basanavičiaus gatvėje statyti jau nebe šv. Pranciškaus garbei, bet pašvęsti Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai.
   
   
1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.
1929 m. rugpjūčio 4 d. kunigas Nikodemas Petkus pašventino bažnyčios kertinį akmenį. Į pamatus buvo įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Statybai skirtas 2 ha sklypas.<ref>Eidimtienė M. Taip sunkiai statyti maldos namai // Būdas žemaičių. - 2004. - Bal. 14. - Nr. 42. - P. 4.</ref>. Į naujai pasirinktą sklypą Urvikių, Reivyčių ir Naikių k. gyventojai vežė akmenis, žvyrą, medieną. Buvo išlieti pamatai ir pasamdyti meistrai. Bet A. Strazdo rūpesčiu parengtas būsimos bažnyčios projektas nepatiko Kurijai ir bažnyčios statybos komitetui. Naujai paskirtas kunigas S. Budvytis pasikvietė architektą Vytautą Landsbergįo – Žemkalnį bažnyčios projektui perdaryti ir sumoderininti. Pagal naują projektą buvo pertvarkyti jau išlieti pamatai, sienos mūrijamos iš raudonų plytų. Darbams vadovavo rangovas vokietis Bušmanas, kuris gyveno Mažeikiuose, Vytauto gatvėje <ref>Eidimtienė M. Kaip mažeikiškiai statė maldos namus // Būdas žemaičių. - 2001. - Rugpjūčio 31. - Nr. 69. - P. 8. </ref>. 1930 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Pagrindiniai statybos darbai buvo atliekami iki 1936 metų.  


1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.
1936 m. rugpjūčio 2 d. bažnyčią Švč. Jėzaus Širdies garbei konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Tačiau bažnyčia pastatyta nevisiškai pagal projektą. Trūko grotų apie stogą, viduje įrengtas tik vienas altorius. Žmonėms nepatiko staiga nukirstas bažnyčios bokštas ir ji buvo pryliginta protestantiškai nei katalikiškai. Keistai ir neįprastai atrodė naujosios bažnyčios vidus: per ploni piliorai, nebuvo įprastų didingų skliautų, trūko jaukumo. Tačiau ši bažnyčia turėjo ir privalumų - buvo talpi, gera akustika.


Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - iš visų buvo buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujaktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėn. vėl joje atlaikytos pamaldos<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.</ref>. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.
Per II pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo - iš visų buvo buvo sviedinių apdraskyta ir apšaudyta, du sviediniai kliudė jos bokštą, buvo nudraskytas stogas, išmušti langai, išplėštos durys, sujaktas vidus, sulaužytas ar išnešiotas visas inventorius. Pokariu sovietinė armija bažnyčioje buvo įrengusi radijo stotį, o jos bokšte iškėlusi radijo antenas <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 31. - Nr. 148. - P. 4.</ref>. Frontui nutolus, kunigas V. Rašimas grįžo į kleboniją ir viename kambaryje įrengė koplyčią. Netrukus bažnyčia buvo suremontuota ir 1948 m. gegužės mėn. vėl joje atlaikytos pamaldos<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 19. - Nr. 82. - P. 9.</ref>. Didžiuosius darbus apsiėmė padirbti meistrai Milieška ir Jonas Ruginis. Jie sulopė grindis, sutvarkė suolus, įstiklino vienos pusės langus. Maršalka Ignacas Ruginis atgabeno iš Dargių k. varpą, kurį dargiškiai paaukojo bažnyčiai.
34 eilutė: 34 eilutė:
[[Vaizdas:Baznycios kryzius.MKE.2007-10-11.jpg|thumb|right|210px|Banyčios bokšto kryžius]]
[[Vaizdas:Baznycios kryzius.MKE.2007-10-11.jpg|thumb|right|210px|Banyčios bokšto kryžius]]


Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934-1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno [[Klaipėdos gatvė|Klaipėdos gatvėje]]. Jam už darbą buvo sumokėta 250 Lt. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m - iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis - 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Rugs. 27. - Nr. 111. - P. 9.</ref>.
Bažnyčios bokšto kryžių apie 1934-1935 m. padarė šaltkalvis Švarcas, kuris gyveno [[Klaipėdos gatvė]]je. Jam už darbą buvo sumokėta 250 Lt. Šį kryžių kaip ir pačią bažnyčią suprojektavo V. Lansbergis-Žemkalnis, tačiau prie jo statymo darbų nedalyvavo, o atsiuntė tik savo padėjėją. Bažnyčios kryžius yra 7 metrų ilgio: 4 metrai yra bokšto viduje, o 3 m - iškelti virš smaigalio. Jis svėrė 7 centnerius, metalo strypo plotis ir storis - 62 ir 12 cm. Kryžiaus įtvirtinimui iš alaus bravaro savininkų Šadauskų dovanoto ąžuolo buvo pagaminti įtvirtinimai. Medžio darbus atliko meistras Pukštys<ref>Eidimtienė M. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002 m. - Rugs. 27. - Nr. 111. - P. 9.</ref>.


== Kultūros paveldo objektai ==
== Kultūros paveldo objektai ==
41 eilutė: 41 eilutė:
== Klebonai ==
== Klebonai ==
{{tvarkomas}}
{{tvarkomas}}
* [[Budvytis Stanislovas|Stanislovas Budvytis]] (g. 1896-05-05), klebonas, kunigas kanauninkas. Į Mažeikių parapiją atkeltas 1929 m. spalio 5 d. Pakeitus projektą vykdė bažnyčios statybą. 1939 m. iškeltas į [[Leckavos bažnyčia|Leckavą]], 1945 m. - į Plungę. 1948-1217 buvo NKVD suimtas ir nusteistas 25 metams lagerio. 1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią. Mirė 1961-10-23<ref> Šviesaitė S. Bažnyčios ir jos statytojo jubiliejus // Santarvė. - 1996. - Rugpjūčio 8 d. - Nr. 90. - P. 1.</ref>.
* [[Budvytis Stanislovas|Stanislovas Budvytis]] (g. 1896-05-05), klebonas, kunigas kanauninkas. Į Mažeikių parapiją atkeltas 1929 m. spalio 5 d. Pakeitus projektą vykdė bažnyčios statybą. 1939 m. iškeltas į [[Leckavos bažnyčia|Leckavą]], 1945 m. - į Plungę. 1948-1217 buvo NKVD suimtas ir nusteistas 25 metams lagerio. 1956 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Vėžaičių bažnyčią. Mirė 1961-10-23<ref> Šviesaitė S. Bažnyčios ir jos statytojo jubiliejus // Santarvė. - 1996. - Rugpjūčio 8 d. - Nr. 90. - P. 1.</ref>.
* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.
* Vladislovas Baltiejus (1939-1940 m.). Taikino mieste susipriešinusius parapijiečius, atnaujino pamaldas senojoje Švč. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 1940 m. iškeltas į Latvelių-Žarėnus.
* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.
* Kazimieras Steponavičius (1940-1941 m.), Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas, profesorius. Jo planuose buvo naujos klebonijos statyba Basanavičiaus gatvėje.
53 eilutė: 53 eilutė:
== Kunigai vikarai, altaristos ==
== Kunigai vikarai, altaristos ==


* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.
* Vladislovas Baltiejus (1907-1950) vikaras, kapelionas (1934-1939), toliau klebonas.
* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?)
* Vaclovas Martinkus vikaras (1935-?)
* Adolfas Vainauskas, vikaras
* Adolfas Vainauskas, vikaras
* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.
* Stasys Valiušaitis (1910-1971), vikaras, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1945-1948 m. studijas gilino Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje, įgydamas bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1949 m. Vatikano paskirtas palydovu DP transportui į Braziliją. Į JAV atvyko 1950 m. Kunigavo Vicitation (airių) parapijoje Brooklyne, aktyviai dalyvavo lietuviškoje kultūrinėje ir BALF'o veikloje. Mirė aukodamas šv. Mišias Velykų rytą, širdies smūgio ištiktas. Palaidotas Niujorko St. John's kapinėse.
* Alfonsas Klimavičius, kapelionas
* Alfonsas Klimavičius, kapelionas
* Bronislovas Jurgutis. 1943-1944 m.paskirtas kapelionu žemesnėms mokyklos klasėms. 1944 m. artėjant frontui Mažeikių ligoninėje buvusiais ligoniais pasirūpino Algirdo gatvėje buvusios pradinės mokyklos tikybos mokytojas kunigas B. Jurgutis ir mokytoja Jakštienė. Jie pasistengė, kad visi šie ligoniai būtų saugiai išvežti į Kalnėnų kaimą ir apgyvendinti pas ūkininkus. Po keleto dienų kunigas ir mokytoja nešę į kaimą jiems maisto, tačiau žuvo 1944-10-17 per bombordavimą [[Reivyčiai|Reivyčių]] k., Liutkienės ūkyje. Jie buvo palaidoti Reivyčių kaime. Praėjus metams, 1945 m. pavasarį kunigas Rašimas organizavo žuvusių perlaidojimą <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 20010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. Palaidoti [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]. Ant jų kapų stovi betoniniai paminklai.
* Bronislovas Jurgutis. 1943-1944 m.paskirtas kapelionu žemesnėms mokyklos klasėms. 1944 m. artėjant frontui Mažeikių ligoninėje buvusiais ligoniais pasirūpino Algirdo gatvėje buvusios pradinės mokyklos tikybos mokytojas kunigas B. Jurgutis ir mokytoja Jakštienė. Jie pasistengė, kad visi šie ligoniai būtų saugiai išvežti į Kalnėnų kaimą ir apgyvendinti pas ūkininkus. Po keleto dienų kunigas ir mokytoja nešę į kaimą jiems maisto, tačiau žuvo 1944-10-17 per bombordavimą [[Reivyčiai|Reivyčių]] k., Liutkienės ūkyje. Jie buvo palaidoti Reivyčių kaime. Praėjus metams, 1945 m. pavasarį kunigas Rašimas organizavo žuvusių perlaidojimą <ref>Plastinina B. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 20010. - Sausio 23. - Nr. 9. - P. 4. </ref>. Palaidoti [[Mažeikių kapinės]]e. Ant jų kapų stovi betoniniai paminklai.
* Alfonsas Sirys vikaras (1944-1947), neoficialiai metus klebonavo.
* Alfonsas Sirys vikaras (1944-1947), neoficialiai metus klebonavo.
* Julijonas Tamošauskas (g. 1916-07-22 - m. 2009-12-17), 1947-1949 m. vikaras.
* Julijonas Tamošauskas (g. 1916-07-22 - m. 2009-12-17), 1947-1949 m. vikaras.
66 eilutė: 66 eilutė:


{{reflist}}
{{reflist}}
[[Kategorija: Bažnyčios]]
 
[[Kategorija:Bažnyčios]]
MKE-Robotas
Botai
809

pakeitimai

Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/43285“

Naršymo meniu