Leckavos mokykla
LECKAVOS MOKYKLA.
1885 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai. Mokyklai išlaikyti, mokytojo ir popo algoms mokėti per metus reikėjo 500 rublių. Vietos gyventojai šios mokyklos nemėgo ir savo vaikų į ją neleido, taip pat nemokėjo ir uždėtų mokyklai išlaikyti mokesčių. Popas valstiečius apskundė teisimui. 1885-05-05 Leckavos seniūnijos įgaliotinis Ignas Krūtinis Šiaulių apskrities teisme įrodė ir bylą laimėjo, kad mokyklos išlaikymui valstiečiai teisėtai nemoka mokesčių, nes mokykla esanti cerkvinė, joje mokama tik rusiškai ir ji neskirta katalikų vaikams, todėl katalikų vaikai jos nelanką ir katalikų kunigas čia neinąs mokyti tikybos[1].
1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Krancevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. Tai buvo vieno komplekto mokykla. Mokytojai Seminiakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buvo Bartkevičiai. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė, Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Šilkauskytė-Misiukevičienė. Iki 1927-09-01 mokytoja dirbo Stefanija Želvienė [2], nuo 1927-09-01 - Marija Šilkauskytė [3].
1940 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dviejų metų Leckavoje atidaryta progimnazijos 1-oji klasė. Direktore paskirta Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35.
Po metų mokyklos sujungtos ir naujoji mokykla pavadinta Leckavos progimnazija. Direktoriumi dirbo Albinas Radvila, o mokytoja Lucija Želvytė. Trūko patalpų, todėl mokytojų butai pertvarkyti į klases.
Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinta septynmete. Buvusioje progimnazijoje įrengtas bendrabutis. Direktoriumi dirbo A.Radvila, mokytojais – Radvilienė, Želvytė, Liutkienė, Bartulionis, Pranaitytė. Jie mokė 157 mokinius. Tai didžiausias mokinių skaičius visoje mokyklos istorijoje. Prasidėjus trėmimams į Rusiją išvežti pirmosios laidos abiturientai: Daukantaitė, Jašmontas, Šiaulys. Direktoriumi pradėjo dirbti Stasys Petrulevičius, mokytojais Kišonaitė-Liutkienė, Bušmaitė-Radzinskienė, Račinskaitė, Krūmkalnytė-Petrulevičienė, Varnaitė, Kulbytė, Katkevičius. Mokosi 143 mokiniai.
Buvusios progimnazijos klasėje atidarytas pradinių klasių trečias komplektas, bet po kelių metų, trūkstant mokinių, jis uždarytas. Buvusiame bendrabutyje įrengtos dirbtuvės.
1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. Buvo 8 klasės. Mokė Šiuipienė, Stančiai, Liutkienė-Vaičiulytė, G.Liauba, V.Gargasas, Sneigienė, D. ir V.Gurauskai, Arlauskai, Tėvelavičiūtė, B.Petrulevičienė, A.Plaušinienė, A.Nagienė.
Ilgametė direktorė buvo Lucija Makotienė, po to Algirdas Pocevičius.
Dabar mokykla priklauso Senamiesčio pagrindinei mokyklai ir yra jos pradinio ugdymo skyrius.
Šaltiniai