Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
3 742 baitai pašalinti ,  13:39, 22 gegužės 2011
 
16 eilutė: 16 eilutė:
2006 m. rugpjūčio 13 per Šv. Lauryno atlaidus bažnyčios šventoriuje buvo pašventinas Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui pastatytas paminkas-kryžius. Pašventino Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vicedekanas Rimvydas Marozas, jam padėjo buvęs ilgametis Leckavos bažnyčios klebonas Pranas Venckus bei dabar parapiją aptarnaujantis kunigas Antanas Jurgaitis. Paminklo Jonui Pauliui II statytoja ir lėšų aukotoja buvusi leckaviškė Irena Strakšienė ir jos vyras Algimantas. Judviems idėja pastatyti paminklą kilo todėl, kad galvojama, jog popiežiaus motina buvusi kilusi iš Leckavos
2006 m. rugpjūčio 13 per Šv. Lauryno atlaidus bažnyčios šventoriuje buvo pašventinas Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui pastatytas paminkas-kryžius. Pašventino Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vicedekanas Rimvydas Marozas, jam padėjo buvęs ilgametis Leckavos bažnyčios klebonas Pranas Venckus bei dabar parapiją aptarnaujantis kunigas Antanas Jurgaitis. Paminklo Jonui Pauliui II statytoja ir lėšų aukotoja buvusi leckaviškė Irena Strakšienė ir jos vyras Algimantas. Judviems idėja pastatyti paminklą kilo todėl, kad galvojama, jog popiežiaus motina buvusi kilusi iš Leckavos


== Bažnyčios atstatymas ==
Wow! That's a really neat awsenr!
1952 metų pavasarį, baigęs Kauno kunigų seminariją, Pranas Venckus buvo paskirtas Leckavos bažnyčios klebonu. Špitolės patalpos buvo labai ankštos, per pamaldas daug žmonių stovėdavo prie durų. Kolūkio meistrai senajame šventoriuje iš lentų sukalė medinę pastogę, tad kol būdavo gražus oras, šventadieniais pamaldos buvo laikomos šventoriuje. Dėl šios pastogės buvo labai nepatenkintas Mažeikių rajono pirmininkas Liepa.
 
1957 m. spalio 29 d., kaip bažnytinio komiteto pirmininkas, P.Venckus Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininkui pateikė prašymą: “Prašome Leckavos bažnytiniam komitetui leisti didesnę parapijos špitolės dalį (perpjovus) nukelti į šventoriaus ribas: iš šventoriaus pusės senoje vietoje paliekant butą klebonui gyventi ir iš šiaurės – sugriovus, rąstus ir stogą pervežti į šventoriaus ribas. Nes tokiu būdu perkėlimas būtų prieinamesnis ir pigesnis”. Jau lapkričio mėn. 16 d. ant pareiškimo pasirašyta - nepriaštaraujama. Tačiau gruodžio 25 d. Mažeikių rajono DŽDT raštu Nr.1246 neleidžia statyti naujos bažnyčios. Pareikalauta, kad bažnytinis komitetas būtų užregistruotas apylinkėje ir susidėtų iš septynių asmenų. Klebonas surado septynis žmones, sutikusius priklausyti bažnytiniam komitetui, juos užregistravo apylinkės pirmininkas ir vėl iš naujo kreipėsi į rajono vadovus, paaiškindamas, jog norima tik perkelti bažnyčios pastatą, o ne statyti naują. Laikinai einantis Mažeikių rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas V.Glemža 1958 m. sausio 23 d. raštu Nr.56 atsiuntė nedviprasmišką atsakymą, kad LTSR Mažeikių rajono DŽDT Vykdomasis komitetas nepritaria leckaviškių prašymui. Matydamas, kad šis klausimas nesprendžiamas, P.Venckus kreipėsi į Religinių Reikalų Tarybą, kuri 1958 m. kovo 26 d. prašymą persiuntė rajono valdžiai, prašydama spręsti šį klausimą vietoje. Netrukus į Leckavą atvyko Religinių reikalų įgaliotinis Ruginis, kuris leido vykdyti planuojamus darbus. Teigiamai atsakė ir rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas V.Markus, kuris leido esamą maldos namą perkelti į kitą vietą su sąlyga, jei minimiems statybos darbams nebus panaudota kolūkio darbo jėga".
 
Darbai pradėti 1958 m. birželio 9 d. Kolūkio pirmininkas šiuos darbus trukdė, vieną kartą kviesdamas leckaviškius į šventovės statybos talką, kitą kartą neleisdamas susirinkusiems kolūkiečiams talkininkauti. Dalį medienos skyrė rajono valdžia, kitą dalį nupirko pats klebonas, leckaviškiai tremtiniai surinko apie 3 tūkst. rublių savo parapijos bažnyčiai. Iki rugpjūčio 9 d. jau buvo išlieti pamatai, pastatytos sienos ir laikinas stogas. Kiek vėliau buvo gautas leidimas iš Mažeikių rajono statybos skyriaus Leckavoje statyti bažnyčią pagal projektą, kurį parengė Klaipėdoje dirbęs architektas A.Čepys kilęs iš gretimos Pikelų parapijos.
Šis projektas pataisytas: paplatintas prieangis ir padidinta zakristija. 1959 m. iš Tirkšlių miško sandėlio nupirkta 30 kub. metrų medžiagos, kuria apkaltos sienas iš lauko ir iš vidaus. Prie bažnyčios statybos prisidėjo visi parapjos tikintieji. Iš Sibiro tremtinių gauta apie 3 tūkst. rublių. Vien darbas kainavo 23 tūkst. rublių. Visi pinigai surinkti iš tikinčiųjų aukų.
 
Jau 1958 m. rugpjūčio 9 d. pats bažnyčios statinys buvo suręstas. Langus ir duris pagamino Mažeikių baldų dirbtuvės. Iš Mažeikių senosios bažnyčios (statytos 1905 m.) parvežtos stacijos ir centrinis altorius su visomis skulptūromi, o iš buvusios gimnazistų bažnytėlės - šoniniai altoriai, kurie buvo be paveikslų. Pinigais parėmė aplinkinės parapijos ir viskupija.


== Varpas ==
== Varpas ==
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu