Laisvės gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Laisvės gatvė (žiūrėti kodą)

18:59, 2 gruodžio 2013 versija

1 148 pridėti baitai ,  18:59, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
(nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
11 eilutė: 11 eilutė:
Prasideda ties Vytauto gatve, prie Mažeikių-Šiaulių geležinkelio pervažos, ir tęsiasi į šiaurės vakarus ir į šiaurę iki [[Reivyčiai|Reivyčių]] mikrorajono. Iki XX a. 10 deš. pr. kada prie Mažeikių buvo prijungta [[Elektrotechnikos gamykla|elektrotechnikos gamyklos]] gyvenvietė, Vydūno ir Algirdo atkarpa buvo vadinama S. Neries. Šiuo metu nuo Laisvės gatvės atsišakoja šios gatvės: kairėje pusėje - P. Vileišio, [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios]], Vydūno, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Kęstučio, Algirdo, Reivyčių, M. Valančiaus, dešinėje pusėje - Vytauto, [[Pramonės gatvė|Pramonės]], Laižuvos, [[Mindaugo gatvė|Mindaugo]] (kerta), V. Burbos, J. Jablonskio, Vilniaus , V. Kudirkos, M. Jankaus, Šiaurės, Sienos, Sodžiaus, Energetikų, Tylioji.
Prasideda ties Vytauto gatve, prie Mažeikių-Šiaulių geležinkelio pervažos, ir tęsiasi į šiaurės vakarus ir į šiaurę iki [[Reivyčiai|Reivyčių]] mikrorajono. Iki XX a. 10 deš. pr. kada prie Mažeikių buvo prijungta [[Elektrotechnikos gamykla|elektrotechnikos gamyklos]] gyvenvietė, Vydūno ir Algirdo atkarpa buvo vadinama S. Neries. Šiuo metu nuo Laisvės gatvės atsišakoja šios gatvės: kairėje pusėje - P. Vileišio, [[Vasario 16-osios gatvė|Vasario 16-osios]], Vydūno, A. Baranausko, Maironio, Žemaitės, Kęstučio, Algirdo, Reivyčių, M. Valančiaus, dešinėje pusėje - Vytauto, [[Pramonės gatvė|Pramonės]], Laižuvos, [[Mindaugo gatvė|Mindaugo]] (kerta), V. Burbos, J. Jablonskio, Vilniaus , V. Kudirkos, M. Jankaus, Šiaurės, Sienos, Sodžiaus, Energetikų, Tylioji.


Gatvė pradėjo formuotis XIX a. 8 deš. Nutiesus geležinkelį iki 1-o pasaulinio karo pabaigos ši gatvė vadinosi '''Didžioji'''. 1895 m. ji buvo išgrįsta akmenimis. Šios gatvės gale 1894 m. buvo pastatyta medinė cerkvė. Ji stovėjo netoli tos vietos, kur dabar yra medinis tryškiškio tautodailininko Prano Dužinsko sukurtas koplytstulpis. Tarpukariu ši cerkvė reorganizuota į mokinių bažnytėlę, kuri pavadinta Šv. Aloyzo bažnyčia. Šalia cerkvės 1896 m. buvo pastatyta pirmoji Mažeikiuose švietimo įstaiga - Valstybinė pradinė mokykla „Cerkovnaja škola". Ši mokykla stovėjo ten, kur dabar yra Merkelio Račkausko gimnazijos sporto salė, tik šiek tiek arčiau Savivaldybės pastato. Šis pastatas nugriautas 7 deš. pabaigoje toje vietoje pastatyta sporto salė. 1919 m. pastate veikė revoliucinis komietas, prie pastato kabėjo šį faktą liudijanti memorialinė lenta. Kai prasidėjo griovimo darbai, kilo didelis triukšmas, buvo parengtas siužetas kino žurnalui „Tarybų Lietuva".  
Gatvė pradėjo formuotis XIX a. 8 deš. Nutiesus geležinkelį iki 1-o pasaulinio karo pabaigos ši gatvė vadinosi '''Didžioji'''. 1895 m. ji buvo išgrįsta akmenimis. Šios gatvės gale 1894 m. buvo pastatyta medinė cerkvė. Ji stovėjo netoli tos vietos, kur dabar yra medinis tryškiškio tautodailininko Prano Dužinsko sukurtas koplytstulpis. Tarpukariu ši cerkvė reorganizuota į mokinių bažnytėlę, kuri pavadinta Šv. Aloyzo bažnyčia. Šalia cerkvės 1896 m. buvo pastatyta pirmoji Mažeikiuose švietimo įstaiga - Valstybinė pradinė mokykla „Cerkovnaja škola". Ši mokykla stovėjo ten, kur dabar yra Merkelio Račkausko gimnazijos sporto salė, tik šiek tiek arčiau Savivaldybės pastato. Šis pastatas nugriautas 7 deš. pabaigoje toje vietoje pastatyta sporto salė. 1919 m. pastate veikė revoliucinis komietas, prie pastato kabėjo šį faktą liudijanti memorialinė lenta. Kai prasidėjo griovimo darbai, kilo didelis triukšmas, buvo parengtas siužetas kino žurnalui „Tarybų Lietuva".  


1919 m. rudenį buvo leista reorganizuoti į Mažeikių vidurinę mokyklą, o nuo 1923 m. rugpjūčio 1 d. jai suteiktas progimnazijos statusas, direktoriumi paskirtas   [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] vėliau Kauno, Vilniaus universitetų profesorius . 1925 m. progimnazija tapo gimnazija (iki 1949 m.). 1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių Mažeikių vidurinės mokyklos naujo pastato statybai. Pastatas pradėtas statyti šalia senosios medinės gimnazijos. 1955 m. pabaigoje įvyko iškilmingos naujosios mokyklos atidarymas (plačiau žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]).
1919 m. rudenį buvo leista reorganizuoti į Mažeikių vidurinę mokyklą, o nuo 1923 m. rugpjūčio 1 d. jai suteiktas progimnazijos statusas, direktoriumi paskirtas [[Račkauskas Merkelis|Merkelis Račkauskas]] vėliau Kauno, Vilniaus universitetų profesorius . 1925 m. progimnazija tapo gimnazija (iki 1949 m.). 1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių Mažeikių vidurinės mokyklos naujo pastato statybai. Pastatas pradėtas statyti šalia senosios medinės gimnazijos. 1955 m. pabaigoje įvyko iškilmingos naujosios mokyklos atidarymas (plačiau žr. [[Merkelio Račkausko gimnazija]]).


XIX a. pabaigoje Didžiosios ir Stoties (dabar - Vasario 16-osios) gatvių sankryžoje buvo turgaus aikštė. Šalia esančiame pastate buvo įsikūrusi daboklė ir vietinė valdžia, kuriai atstovavo iš pradžių stražnikas Kornilovas, po to - uriadnikas Pundzius, o dar vėliau - pristavas Kononovas. Tuo metu Didžioji ir Stoties gatvės buvo apšviestos dujiniais žibintais. Visi pastatai buvo mediniai, tik vienas kitas mūrinis. Dabartinio SEB banko vietoje, arčiau gatvės, buvo mūrinis raudonų plytų namas, kuriame 1920 m. įsikūrė Žydų liaudies bankas. Šalia jo stovėjo kitas dviejų aukštų namas (dabar-paštas), kuriame vėliau įsikūrė Šiaulių srities vartotojų sąjungos Mažeikių skyrius. 1927 m. šį pastatą nusipirko Mažeikių apskrities savivaldybė ir antrame aukšte įrengė miesto salę, čia buvo rodomas kinas, pastate įsikūrė Savivaldybės vaistinė (plačiau žr. [[Mažeikių vaistinės]]). Šiame pastate buvo įsikūręs apskrities inžinierius, apskrities savivaldybės telefono centrinė.
XIX a. pabaigoje Didžiosios ir Stoties (dabar - Vasario 16-osios) gatvių sankryžoje buvo turgaus aikštė. Šalia esančiame pastate buvo įsikūrusi daboklė ir vietinė valdžia, kuriai atstovavo iš pradžių stražnikas Kornilovas, po to - uriadnikas Pundzius, o dar vėliau - pristavas Kononovas. Tuo metu Didžioji ir Stoties gatvės buvo apšviestos dujiniais žibintais. Visi pastatai buvo mediniai, tik vienas kitas mūrinis. Dabartinio SEB banko vietoje, arčiau gatvės, buvo mūrinis raudonų plytų namas, kuriame 1920 m. įsikūrė Žydų liaudies bankas. Šalia jo stovėjo kitas dviejų aukštų namas (dabar-paštas), kuriame vėliau įsikūrė Šiaulių srities vartotojų sąjungos Mažeikių skyrius. 1927 m. šį pastatą nusipirko Mažeikių apskrities savivaldybė ir antrame aukšte įrengė miesto salę, čia buvo rodomas kinas, pastate įsikūrė Savivaldybės vaistinė (plačiau žr. [[Mažeikių vaistinės]]). Šiame pastate buvo įsikūręs apskrities inžinierius, apskrities savivaldybės telefono centrinė.


Ten, kur stovi DnB NORD bankas, buvo verslininko Krombergo (?; Jono Kleinbergio) gyvenamasis namas ir sandėliai. Už negrąžintą skolą iš jo buvo atimta žemė su visais pastatais. Gyvenamąjį namą reikėjo nugriauti arba perkelti į kitą vietą. Kadangi namas buvo gana didelis, jis buvo perpjautas per pusę ir dalimis pergabentas į dabartinę P. Vileišio gatvę. Likusioje tuščioje vietoje pastatytas bankas. 1941 m. namas buvo nacionalizuotas, o po karo nugriautas. Jo vietoje pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Už dabartinio DnB NORD banko, netoli geležinkelio bėgių stovėjo tinkuotas pilkas mūrinis pastatas, kuriame mažeikiškiai apsirūpindavo žibalu ir benzinu. Dar viena prekiavimo degalais vieta buvo ten, kur dabar V. Burbos ir Laisvės gatvių kampe yra skveras. Kitoje Laisvės gatvės pusėje, priešais banką (dabar - Mažeikių butų ūkis) stovėjo Aniceto Baužinsko 1923 m. įsteigta manufaktūros, galanterijos ir gatavų rūbų parduotuvė, įsikūrusi savame dviejų aukštų name.
Ten, kur stovi DnB NORD bankas, buvo verslininko Jono Kleinbergio) gyvenamasis namas ir sandėliai. Pas jį apie 1927-1928 m. išsinuomojo butą Adomas Beinoravičius, kuris čia atsidarė mažą kolonialinių prekių parduotuvę. Šalia Kleinbergų ilgo medinio namo viename gale gyveno Avrachas, kitame - Todorovičius. Avrachas turėjo dirbtuvę, kurioje gamino koklius. Už negrąžintą skolą iš J. Kleinbergio buvo atimta žemė su visais pastatais. Gyvenamąjį namą reikėjo nugriauti arba perkelti į kitą vietą. Kadangi namas buvo gana didelis, jis buvo perpjautas per pusę ir dalimis pergabentas į dabartinę P. Vileišio gatvę. Likusioje tuščioje vietoje pastatytas bankas. 1941 m. namas buvo nacionalizuotas, o po karo nugriautas. Jo vietoje pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Už dabartinio DnB NORD banko, netoli geležinkelio bėgių stovėjo tinkuotas pilkas mūrinis pastatas, kuriame mažeikiškiai apsirūpindavo žibalu ir benzinu. Dar viena prekiavimo degalais vieta buvo ten, kur dabar V. Burbos ir Laisvės gatvių kampe yra skveras. Kitoje Laisvės gatvės pusėje, priešais banką (dabar - Mažeikių butų ūkis) stovėjo Aniceto Baužinsko 1923 m. įsteigta manufaktūros, galanterijos ir gatavų rūbų parduotuvė, įsikūrusi savame dviejų aukštų name.


Laisvės g., kur dabar yra „Swedbank" (seniau „Hansabankas"), buvo „Geltonąja" vadinamas restoranas. Pastatas buvo dviejų aukštų, dažytas geltonai. Pirmajame aukšte buvo restoranas, antrajame - salė ir gyvenamosios patalpos. Po karo jose gyveno šio restorano direktorius Jonas Zubinas (jo sesuo yra ištekėjusi už politiko Česlovo Juršėno). Žmonės dar šį restoraną vadino „Zubino traktieriumi", nes pats direktorius priimdavo užsakymus, aptarnaudavo klientus ir pilstydavo alų.  
Laisvės g., kur dabar yra „Swedbank" (seniau „Hansabankas"), buvo „Geltonąja" vadinamas restoranas. Pastatas buvo dviejų aukštų, dažytas geltonai. Pirmajame aukšte buvo restoranas, antrajame - salė ir gyvenamosios patalpos. Po karo jose gyveno šio restorano direktorius Jonas Zubinas (jo sesuo yra ištekėjusi už politiko Česlovo Juršėno). Žmonės dar šį restoraną vadino „Zubino traktieriumi", nes pats direktorius priimdavo užsakymus, aptarnaudavo klientus ir pilstydavo alų.  
27 eilutė: 27 eilutė:
Tarp Vytauto gatvės ir buvusio geležinkelioį Rygą, kur dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė ir vyksta malkų turgus, prieš II pasaulinį karą buvo pirmoji degalinė Mažeikiuose; šioje vietoje jos liekanos buvo iki maždaug 1955-1956 m. Duchinas Mosa čia vertėsi žibalo prekyba. Čia buvo pristatyta cisternų, stovėjo sandėlis ir namelis - degalinės kontora. Po karo žibalu ir benzinu buvo prekiaujama kitoje vietoje.
Tarp Vytauto gatvės ir buvusio geležinkelioį Rygą, kur dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė ir vyksta malkų turgus, prieš II pasaulinį karą buvo pirmoji degalinė Mažeikiuose; šioje vietoje jos liekanos buvo iki maždaug 1955-1956 m. Duchinas Mosa čia vertėsi žibalo prekyba. Čia buvo pristatyta cisternų, stovėjo sandėlis ir namelis - degalinės kontora. Po karo žibalu ir benzinu buvo prekiaujama kitoje vietoje.


Laisvės ir J.Jablonskio gatvių kampe, priešais dabartinę Mažeikių seniūniją, buvo Mažeikių dyzelinė elektrinė. 1956 m. jos viršininku buvo Aleksandras Makurinas, buhalterė Elena Paliutienė. Elektrinėje buvo naudojami trys užsieniniai dyzeliniai varikliai, kurie suko elektrinius generatorius ir gamino bei tiekė Mažeikių miestui elektrą nuo 6 iki 24 val. Buvo naudojami naujas čekų gamybos variklis „Škoda", vokiškas „Rustonas" ir švedų „Bolinderis". Tik ligoninė ir komunistų partijos komitetas elektra buvo aprūpinami visą parą. Elektrinė dirbo keturiomis pamainomis, kurių kiekvienoje buvo motoristas ir elektrikas. Kur dabar yra Mažeikių seniūnijos pastatas, stovėjo vieno aukšto geltonai dažytas namas, kuriame buvo įsikūrusi Mažeikių elektrinės kontora. Šalia iš vakarų pusės, kur dabar liuteronų bažnyčia, sovietmečiu ilgus metus buvo gaisrinė. Nuo 1959 m. Mažeikių dyzelinė elektrinė tapo Šiaulių elektros tinklų Mažeikių elektros tinklų skyriumi.
Laisvės ir J.Jablonskio gatvių kampe, priešais dabartinę Mažeikių seniūniją, buvo Mažeikių dyzelinė elektrinė. 1956 m. jos viršininku buvo Aleksandras Makurinas, buhalterė Elena Paliutienė. Elektrinėje buvo naudojami trys užsieniniai dyzeliniai varikliai, kurie suko elektrinius generatorius ir gamino bei tiekė Mažeikių miestui elektrą nuo 6 iki 24 val. Buvo naudojami naujas čekų gamybos variklis „Škoda", vokiškas „Rustonas" ir švedų „Bolinderis". Tik ligoninė ir komunistų partijos komitetas elektra buvo aprūpinami visą parą. Elektrinė dirbo keturiomis pamainomis, kurių kiekvienoje buvo motoristas ir elektrikas. Kur dabar yra Mažeikių seniūnijos pastatas, stovėjo vieno aukšto geltonai dažytas namas, kuriame buvo įsikūrusi Mažeikių elektrinės kontora. Šalia iš vakarų pusės, kur dabar liuteronų bažnyčia, sovietmečiu ilgus metus buvo gaisrinė. Nuo 1959 m. Mažeikių dyzelinė elektrinė tapo Šiaulių elektros tinklų Mažeikių elektros tinklų skyriumi.


Priešais elektrinę, kitoje gatvės pusėje buvo [[Mažeikių spaustuvė]].  
Priešais elektrinę, kitoje gatvės pusėje buvo [[Mažeikių spaustuvė]].  
54 eilutė: 54 eilutė:


== Gatvė tarpukaryje ==
== Gatvė tarpukaryje ==
* (seniau Turgaus g. 1), M.Račkausko gimnazijos mokomųjų dirbtuvių pastatas ir automobilių garažai. Tarpukaryje čia buvo žydo Abraomo Šapiros baldų dirbtuvių ir jo gyvenamasis pastatai. Teritorija buvo aptverta dvimetrine, stačių lentų tvora. Daugiausiai baldai buvo parduodami Palestinoje. Čia juos sekmingai realizuodavo Šapiros brolis, kuris vertėsi iš Lietuvos atvežtų baldų prekyba.
* (seniau Turgaus g. 1), M.Račkausko gimnazijos mokomųjų dirbtuvių pastatas ir automobilių garažai. Tarpukaryje čia buvo žydo Abraomo Šapiros baldų dirbtuvių ir jo gyvenamasis pastatai. Teritorija buvo aptverta dvimetrine, stačių lentų tvora. Daugiausiai baldai buvo parduodami Palestinoje. Čia juos sekmingai realizuodavo Šapiros brolis, kuris vertėsi iš Lietuvos atvežtų baldų prekyba.
* Nr. 5, buvo dideli Joseho Rabinovičiaus alaus sandėliai. Jis karštomis vasaros dienomis prekiavo gazuotu vandeniu. Iki šių dienų išlikęs mūrinis raudonų plytų namas, kuriame dabar yra kavinė-baras „Svirnas". Jis buvo pastatytas 1936 m., kai „Lietūkis" (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga) čia nupirko sklypą ir pastatė modernų pastatą. Tai buvo viena didžiausių to laikotarpio įmonių, supirkinėjusi iš ūkininkų javus, galvijus.
* Nr. 5, buvo dideli Joseho Rabinovičiaus alaus sandėliai. Jis karštomis vasaros dienomis prekiavo gazuotu vandeniu. Iki šių dienų išlikęs mūrinis raudonų plytų namas, kuriame dabar yra kavinė-baras „Svirnas". Jis buvo pastatytas 1936 m., kai „Lietūkis" (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga) čia nupirko sklypą ir pastatė modernų pastatą. Tai buvo viena didžiausių to laikotarpio įmonių, supirkinėjusi iš ūkininkų javus, galvijus.
* Nr. 6/2 dabar pastate įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta". Tai buvęs [[Pračkauskas feliskas|Felikso Pračkausko]], pirmojo Mažeikių miesto burmistro, namas. 1919 m. iš šių pareigų buvo atleistas ir vietoj jo - [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]], kuris iki tol buvo jo pavaduotojas.
* Nr. 6/2 dabar pastate įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta". Tai buvęs [[Pračkauskas feliskas|Felikso Pračkausko]], pirmojo Mažeikių miesto burmistro, namas. 1919 m. iš šių pareigų buvo atleistas ir vietoj jo - [[Motuzas Jonas|Jonas Motuzas]], kuris iki tol buvo jo pavaduotojas.
* Nr. 8, buvo ir savas fotografas - Hirišas Gurvičius.
* Nr. 8, buvo ir savas fotografas - Hiršas Gurvičius. Čia dirbo vaikų gydytoja Fruma Braudė-Gurvičienė. Jų šeomoje augo dvi dukros - Bela ir Eta. Vokiečių okupacijos metais F. Gurvičienę su dukromis Kaune priglaudė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (prof. Vytauto Landsbergio tėvas), ir tai padėjo joms išlikti. Šio namo pirmojo aukšto vieną galą išsinuomojo Marija ir Adomas Beinoravičiai, kurie viename kampiniame kambaryje su atskiru išėjimu į gatvę atidarė kolonialinių prekių parduotuvę. Adomas Beinoravičius tuo pačiu metu prekiavo ir Anglijos firmos „Šel" benzinu. Jį rankiniu siurbliu pripumpuodavo į matavimo cilindrą iš prie namų buvusios tais laikais vadinamos kolonėlės. Dar neprasidėjus karui A. Beinoravičius su šeima nusprendė trauktis iš Mažeikių į savo tėviškę [[Troškučiai|Troškučių]] k.
* Nr. 12 dabartinio Mažeikių butų ūkio pastatas. Tarpukariu šis pastatas priklausė Anicetui Baužinskui.
* Nr. 12 dabartinio Mažeikių butų ūkio pastatas. Tarpukariu šis pastatas priklausė Anicetui Baužinskui.
* Nr. 13, Mendelio Vakso vyriškų rūbų siuvykla, M.Gečo ir A.Rabinavičiaus - mezginių ir trikotažo dirbtuvės.
* Nr. 13, Mendelio Vakso vyriškų rūbų siuvykla, M.Gečo ir A.Rabinavičiaus - mezginių ir trikotažo dirbtuvės.
* Nr. 21, [[Mažeikių sinagoga]]. Čia sovietiniais metais buvo komunalinio ūkio statybinių medžiagų sandėlis.
* Nr. 21, [[Mažeikių sinagoga]]. Čia sovietiniais metais buvo komunalinio ūkio statybinių medžiagų sandėlis.
* Nr. 26, Jokūbo Kano tepalų dirbtuvės.
* Nr. 26, Jokūbo Kano tepalų dirbtuvės.
* Nr. 31, Hiršos Groso vaisių ekstratų dirbtuvė.
* Nr. 31, Hiršos Groso vaisių ekstratų dirbtuvė.
* Nr. 44, dabar (buv. Mirskis vertėsi benzino verslu, čia buvo bankas „Hermis”). Tarpukary čia stovėjo medinis pastatas, priklausęs Bliumai Aronovičienei, o vėlaiu jos žentui Kalmanui Rachmeliui. Šį pastatą nuomojo policijai. Čia buvo įkurta daboklė-kalėjimas. Po karo name buvo įrengta elektrinė, kuri tiekė elektrą miesto gyventojams. Iki 1990 metų čia buvo rajono elektros tinklų įstaiga.
* Nr. 44, dabar (buv. Mirskis vertėsi benzino verslu, čia buvo bankas „Hermis”). Tarpukary čia stovėjo medinis pastatas, priklausęs Bliumai Aronovičienei, o vėlaiu jos žentui Kalmanui Rachmeliui. Šį pastatą nuomojo policijai. Čia buvo įkurta daboklė-kalėjimas. Po karo name buvo įrengta elektrinė, kuri tiekė elektrą miesto gyventojams. Iki 1990 metų čia buvo rajono elektros tinklų įstaiga.


Laisvės gatvėje tarpukariu taip pat buvo Arešto namai, „Spuados Fondo" knygynas, „Lietūkio" mažeikių sandėlis, bendrovė „Žemaitijos pakulų eksportas" su kontora, kurios savininkai buvo M. Tuvjė, M. Peiras ir A. Leibavičius.
Laisvės gatvėje tarpukariu taip pat buvo Arešto namai, „Spuados Fondo" knygynas, „Lietūkio" mažeikių sandėlis, bendrovė „Žemaitijos pakulų eksportas" su kontora, kurios savininkai buvo M. Tuvjė, M. Peiras ir A. Leibavičius.
74 eilutė: 74 eilutė:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
<small>
<small>
* Plastinina B. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Balandžio 25. - Nr. 46. - P. 7, 10; Birželio 4. - Nr. 62. - P. 5; Rugpjūčio 22. - Nr. 93. - P. 4, 10; Spalio 3. - Nr. 111. - P. 10, 12; Spalio 24. - Nr. 120. - P. 4, 10; Lapkričio 14. - Nr. 129. - P. 4, 13.
* Plastinina B. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Balandžio 25. - Nr. 46. - P. 7, 10; Birželio 4. - Nr. 62. - P. 5; Rugpjūčio 22. - Nr. 93. - P. 4, 10; Spalio 3. - Nr. 111. - P. 10, 12; Spalio 24. - Nr. 120. - P. 4, 10; Spalio 31. - Nr. 123. - P. 10; Lapkričio 7. - Nr. 126. - P. 4, 12; Lapkričio 14. - Nr. 129. - P. 4, 13.
* Plastinina B. Viekšnių gatvė atsirado iš Viekšnių-Leckavos vieškelio // Santarvė. - 2008. - Lapkričio 22. - Nr. 131. - P. 7.
* Plastinina B. Viekšnių gatvė atsirado iš Viekšnių-Leckavos vieškelio // Santarvė. - 2008. - Lapkričio 22. - Nr. 131. - P. 7.
</small>
</small>


[[Kategorija: Gatvės]]
[[Kategorija:Gatvės]]
MKE-Robotas
Botai
809

pakeitimai

Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/37329...43288“

Naršymo meniu