Kurapka: Skirtumas tarp puslapio versijų
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{taxobox animal | {{PAGENAME}}| | {{taxobox animal | {{PAGENAME}}|Perdix perdix.RimvydoKindurio.120218-04.jpg |{{PAGENAME}} (''Perdix perdix'')}} | ||
{{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} | {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} | ||
{{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }} | {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }} |
Dabartinė 23:43, 29 sausio 2013 versija
Kurapka | |
---|---|
Kurapka (Perdix perdix) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Vištiniai paukščiai Galliformes |
Šeima | Fazaniniai Phasianidae |
Gentis | Kurapkos Perdix |
Rūšis | Kurapka Perdix perdix Linnaeus, 1758 |
|
KURAPKA (Perdix perdix), fazaninių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti sėsli rūšis.
Biologija
Poruojasi vasario pabaigoje – kovo antroje pusėje. Perėjimui pasirenka upių, griovių šlaituose, įvairiuose žolėtuose plotuose, javų laukuose. Lizdas – žemėje išrausta duobutė, kurioje gūžta išklota sausa žole. Gegužės mėnesį patelė padeda 12 – 22 rusvai pilkšvus vienspalvius elipsiškus kiaušinius. Žuvus dėčiai, kartais sudeda antras dėtis iš 8 – 10 kiaušinių. Peri patelė 24 paras. Išsiritus jaunikliams, visa šeima gyvena kartu visą vasarą, rudenį ar net žiemą.
Lesa daugiausiai augalinį maistą. Racioną paįvairina gyvūniniu maistu: vabzdžiais, jų lervomis, moliuskais.
Biotopai
Mėgsta atvirus nemiškingus plotus, ypač kur dirbami laukai ribojasi su pievomis, krūmokšniais, dykvietėmis. Nevengia žmogaus kaimynystės.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 20000 - 50000 paukščių. Mažeikių rajone labai dažna ir gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 600 – 800 porų
Radimvietės
Peri įvairiose, nemiškingose vietose, daugiausiai lizdų rajone rasta didesnių upių slėniuose, dykvietėse, javų laukuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.