Ketūnų kaimo IV-osios kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
nėra keitimo aprašymo
 
 
(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Ketunu IV-osios kapines3.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Ketūnų k. IV-osios kapinės]]
[[Vaizdas:Ketunu IV-osios kapines3.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Ketūnų k. IV-osios kapinės]]
[[Vaizdas:Ketunu IV kapines.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Kryžius]]
[[Vaizdas:Ketunu IV kapines.MKE.2009-08-03.jpg|thumb|right|260px|Kryžius]]
'''KETŪNŲ KAIMO IV-OSIOS KAPINĖS''' yra [[Ketūnai|Ketūnų]] k. šiaurės vakarinėje dalyje, tarp senojo Tirkšlių-Sedos vieškelio ir [[Šerkšnė|Šerkšnės]] upės, jos kairiajame krante. Kapinės įrengtos mažoje kalvelėje. Auga nemažai ąžuolų, ypač didelis vienas už kapinių. Aplink kapines iš vakarų pusės yra nenaudojama žemė, iš rytų pusės - šlaitas, o toliau miškas, iš šiaurės ir pietų - miškas.   
'''KETŪNŲ KAIMO IV-OSIOS KAPINĖS''' yra [[Ketūnai|Ketūnų]] k. šiaurės vakarinėje dalyje, tarp senojo Tirkšlių-Sedos vieškelio ir [[Šerkšnė|Šerkšnės]] upės, jos kairiajame krante, kiek žemiau nuo buvusios [[Pašerkšnės malūnas|Pašerkšnės malūno]] užtvankos. Kapinės įrengtos mažoje kalvelėje, kurią iš vakarų riboja senkelio Seda-Mažeikiai griova, iš rytų - Šerkšnė. Auga nemažai ąžuolų, ypač didelis vienas už kapinių. Aplink kapines iš vakarų pusės yra nenaudojama žemė, iš rytų pusės - šlaitas, o toliau miškas, iš šiaurės ir pietų - miškas.   


Plotas 0,06 ha, perimetras 109 m, iš jų 105 m apjuostos pylimu-grioviu. Yra du nedatuoti mediniai kryžiai ir du antkapiniai paminklai.
Plotas 0,06 ha, perimetras 109 m, iš jų 105 m apjuostos pylimu-grioviu. Yra du nedatuoti mediniai kryžiai ir du antkapiniai paminklai.


Vietiniai gyventojai kapinaites vadina Vestuvių vardu, nes važiavusios dvejos vestuvės ties posūkiu neprasilenkė, tai susišaudė ar apsivertė, todėl žuvusieji toje vietoje ir sulaidoti<ref>Seda. Sud. A. Butrimas, P. Šverebas. - V., 1997. - 328 p. - P. 299. ISBN 9986-571-20-0.</ref>.
Vietiniai gyventojai kapinaites vadina Vestuvių (''Veselės'') vardu, nes važiavusios dvejos vestuvės ties posūkiu neprasilenkė, tai susišaudė ar apsivertė, todėl žuvusieji toje vietoje ir sulaidoti<ref>Seda. Sud. A. Butrimas, P. Šverebas. - V., 1997. - 328 p. - P. 299. ISBN 9986-571-20-0.</ref>,<ref>Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė. Lietuva. 101 legendinė vieta. - 2013. - P. 126-127.</ref>.


Į pietus nuo kapelių keroja senas 5,15 m apimties ąžuolas.
{{reflist}}  
{{reflist}}  


Naršymo meniu