Ildefonsas Bičkus
BIČKUS ILDEFONSAS (g. 1917-01-21 Kervių k., Ylakių vlsč., Mažeikių apskr.), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės šaulys (1997 m.), 1939 m. spalio mėn. žygio į Vilnių, 1941 m. birželio 22–28-osios ir 1953 m. Norilsko sukilimų dalyvis, pokario partizanas, politinis kalinys.
Gimė valstiečių šeimoje, turėjo penkis brolius ir vieną seserį. 1938 metų rudenį išėjęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, kitais metais pateko į Tauragėje organizuojamą Vilniaus rinktinę, kuri spalio 28 d. įžengė į Vilnių. Čia baigė puskarininkių kursus ir mokydavo naujokus. 1940 m. paleistas į atsargą. Prasidėjus Vokietijos karui su Rusija, I. Bičkus 1941 m. birželio 23-iąją įstojo į sukilėlių būrį, kuris susiorganizavo daugiausia iš buvusių šaulių, traukiantis raudonajai armijai. 1946 m. tapo „Alkos“ rinktinės Žemaičių apygardos Ylakių kuopos eiliniu. Latvijoje buvo suimtas ir išvežtas į Telšių, po to į Klaipėdos kalėjimą. Karinis tribunolas nuteisė 25-erius metus lagerio ir penkerius tremties. Iš Klaipėdos išvežtas į Lukiškes, po to į Krasnojarsko kraštą, iš ten – į Norilską. 1953 m. gegužės mėn. dalyvavo Norilsko kalinių sukilime. Po penkerių metų ištremtas į Irkutską, o po dvejų metų grįžo į Lietuvą, į Skuodą. Netrukus išvyko dirbti į Panevėžio elektros statybos montavimo valdybą. 1963 m. persikėlė į Mažeikius, įsidarbino internatinėje mokykloje elektriku.
2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2003 m. - Vyčio kryžiaus ordino medaliu. 2007 m. Lietuvos šaulių sąjunga apdovanojo II-laipsnio šaulių sąjungos pažymėjimo ženklu „Už nuopelnus šaulių sąjungai".