19 696
pakeitimai
Henrikas Nagys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
'''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.). | '''NAGYS HENRIKAS''' (g. 1920-10-12 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] - m. 1996-08-03 Monrealyje, Kanada; palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje), poetas, kritikas, literatūros ir dailės publicistas. Filologijos daktaras (1949 m.). | ||
1940 m. baigė | Gimnaziją lankė Radviliškyje, Kaune, Skuode, Pagėgiuose, 1940 m. baigė Kėdainiuose. 1940 m. studijavo architektūrą, o 1941-1943 m. lituanistiką ir germanistiką VDU Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945-1947 m. studijavo germanistiką ir meno istoriją Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1948 m. tas studijas tęsė Freiburgo universitete Vokietijoje. 1947-1948 m. dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 m. grįžęs į Insbruką gavo daktaro laipsnį už disertaciją apie austrų poetą Georgą Traklį. 1949 m. H. Nagys persikėlė į Kanadą, į Monrealį. Dirbo fabrikuose, dėstė universitete, vedė aukštesniuosius lituanistikos kursus (1954-1962 m.), mokytojavo vidurinėje mokykloje. 1952-1959 m. dirbo „Literatūros lankų" redakcijoje ir buvo savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva" redaktorius (nuo 1968-11-20). | ||
Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį". | Pirmieji H. Nagio eilėraščiai pasirodė 1938 m. „Ateityje" ir 1939 m. „Naujojoje Romuvoje". Išleido poezijos rinkinius: „Eilėraščiai" (1946 m.), „Lapkričio naktys" (1947 m.), „Saulės laikrodžiai" (1952 m.), „Mėlynas sniegas" (1960 m.), „Broliai balti aitvarai" (1969 m.), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978 m.), „Grįžulas" (1990 m.), „Sakalų valanda" (1996 m.). 1987 m. Monrealyje išleista kantata „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). Tais pačiais metais pasirodė ir H. Nagio versta Reinerio M.Rilke`s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį". | ||
H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. | H. Nagys bendradarbiavo įvairių srovių periodinėje spaudoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Kritikos straipsnuose pasirašydavo Jono Vakario ir V. Statkaus slapyvardžiais. | ||
Henriko Nagio garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius. | Mažeikių rajono tarybos sprendimu viena Mažeikių gatvė pavadinta poeto Henriko Nagio vardu. Jo garbei 1998 m. pavadinta [[Buknaičių pagrindinė mokykla]]. 2005 m. gruodžio 21 d. prie Stoties g. 16 namo buvo atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei [[Liūnė Sutema|Liūnei Sutemai]] atminti. Atminimo lentą atidengė rajono vicemeras Viktoras Bugnevičius. | ||
Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers [[Liūnė Sutema|Zinaidos Nagytės-Katiliškienės]] senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė. | Henriko Nagio tėvas - Augustinas Nagys, g. [[Buknaičiai|Buknaičių]] k., motina - Antanina Grundmanis - latvė, gimusi Kurzemėje. Henrikas anksti išmoko latvių ir vokiečių kalbos, nes motina buvo latvė, o senelis vokiečių kilmės. Tris kalbas mokėjo ir Henriko sesuo Zinaida. Henriko Nagio ir jo sesers [[Liūnė Sutema|Zinaidos Nagytės-Katiliškienės]] senelis - Pranas Nagys, gyveno Buknaičių k. Prano Nagio dukros Pračkauskų šeimoje užaugo prozininkė, [[Pračkauskaitė Cecilija|Cecilija Pračkauskaitė]] - „Kumečio dukters" autorė. | ||