19 696
pakeitimai
Griežė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| (nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
Griežės k. gimė išraiškos šokio šokėjos seserys [[Šilienė - Kesminaitė Emilija|Emilija]] ir [[Klupšienė - Kesminaitė Julija|Julija Kesminaitės]], kurios nuo 1944 m. gyveno Australijoje. | Griežės k. gimė išraiškos šokio šokėjos seserys [[Šilienė - Kesminaitė Emilija|Emilija]] ir [[Klupšienė - Kesminaitė Julija|Julija Kesminaitės]], kurios nuo 1944 m. gyveno Australijoje. | ||
Griežės k. gimė broliai Ildifonsas (g. 1901) ir Anicetas (g. 1907) [[Šadauskai]], [[Alaus darykla|Mažeikių alaus bravaro]] steigėjai. | |||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Griežė (''Griese'') pirmą kartą minima 1253 m. balandžio 5 d. pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Tada ji priklausė Keklio žemei. 1264 m. Griežės pilį užpuolė, apiplėšė ir iki pamatų sudegino Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė<ref>Misius K. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 34 - 35.</ref>. | Griežė (''Griese'') pirmą kartą minima 1253 m. balandžio 5 d. pietinių Kuršo žemių padalijimo tarp Kuršo vyskupo ir Kryžiuočių ordino akte. Tada ji priklausė Keklio žemei. 1264 m. Griežės pilį užpuolė, apiplėšė ir iki pamatų sudegino Livonijos ordino magistro Konrado Manderno puspenkto šimto raitų vyrų kariuomenė<ref>Misius K. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3(16). - P. 34 - 35.</ref>. | ||
1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje jau minimas Griežės miestelis. Tada ji buvo privati valda. 1596 m. ji atiteko Dovydui Burbai. Šis 1598 m. Griežę | 1595 m. Raseinių žemės teismo knygoje jau minimas Griežės miestelis. Tada ji buvo privati valda. 1596 m. ji atiteko Dovydui Burbai. Šis 1598 m. už 2000 kapų Griežę (Griežlaukio miestelį) pardavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Telšių dvaro laikytojui Vilhelmui Fridrichui Taubei. Parduodant miestelį, buvo sudarytas inventorius.Tada miestelyje buvo 18 dūmų ir 11 pavaldinių, tarp jų kalvis Balčius, siuvėjas Grigutis, du kubiliai, latviai Jakas Molšaitis, Tumelis Sobulis, Junis Mezia ir kt. <ref> XVI a. Lietuvos inventoriai, p. 469-497, Nr. 133</ref>. 1621 m. Griežė dūmų surašyme minima kaip priklausanti Asverui Dimleriui, statanti 1 žirgą nuo valdos. XVII a. pr. Griežė aiteko [[Bilevičius Melchioras|Melchiorui Bilevičiui]], kuris čia 1625 m. pastatė [[Griežės evangelikų reformatų bažnyčia|evangelikų reformatų bažnyčia]]. Jo sūnus Janušas Bilevičius bažnyčiai galėjo dovanoti 2 tūkst. auksinų ir iš lauko akmenų pradėjo statyti mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią (statyba baigta apie 1654 m.). 1684 m. Bilevičiai Griežę pardavė Gerhardui Kaškeliui, o iš pastarojo ją 1690 m. nupirko Putkameris. | ||
1690-04-01 inventoriuje surašyti Griežės miestelio gyventojai su sklypais ir činšo dydžiu, nurodyta, kad yra 15 tuščių sklypų<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 138.</ref>. Per XVIII a. pradžioje vykusį Šiaurės karą ir 1709-1711 m. badą bei marą miestelis visai sunyko. 1820 m. Tirkšlių bažnyčios vizitacijoje Griežėje nurodyti 3 katalikų kiemai (13 gyventojų). | 1690-04-01 inventoriuje surašyti Griežės miestelio gyventojai su sklypais ir činšo dydžiu, nurodyta, kad yra 15 tuščių sklypų<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 138.</ref>. Per XVIII a. pradžioje vykusį Šiaurės karą ir 1709-1711 m. badą bei marą miestelis visai sunyko. 1820 m. Tirkšlių bažnyčios vizitacijoje Griežėje nurodyti 3 katalikų kiemai (13 gyventojų). | ||
XX a. pradžioje ties Grieže veikė du keltai per Ventą ir Vadakstį. 1944 m. spalio 9 d. Griežę užėmė raudonarmiečiai. Pokario metais prie Varduvos buvo pastatyta nedidelė hidroelektrinė. 1965 m. buvo pradinė mokykla, malūnas, lentpjūvė, yra buvusi biblioteka. | XX a. pradžioje ties Grieže veikė du keltai per Ventą ir Vadakstį. 1944 m. spalio 9 d. Griežę užėmė raudonarmiečiai. Pokario metais prie Varduvos buvo pastatyta nedidelė hidroelektrinė. 1965 m. buvo pradinė mokykla, malūnas, lentpjūvė, yra buvusi biblioteka (1952 m. jos vedėju dirbo Klemas Petkevičius). | ||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
| 40 eilutė: | 41 eilutė: | ||
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | == Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | ||
[[Vaizdas:Grieze.MKE.2006-05-17.JPG|thumb|right|230px|Buv. Griežės užtvankos likučiai Varduvoje]] | [[Vaizdas:Grieze.MKE.2006-05-17.JPG|thumb|right|230px|Buv. Griežės užtvankos likučiai Varduvoje]] | ||
[[Vaizdas:Griezes kapines.MKE.2011-07-17.jpg|thumb|right|230px|Griežės k. kapinių varteliai]] | |||
Griežės kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m. | Griežės kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m. | ||
* Aukų lanka - prie Varduvos ir Ventos santakos, Ventos kairiajame krante (priešais I piliakalnį). Pasak padavimų, senovėje čia buvo deginamos aukos - avinai. <ref>Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186.</ref>. | * Aukų lanka - prie Varduvos ir Ventos santakos, Ventos kairiajame krante (priešais I piliakalnį). Pasak padavimų, senovėje čia buvo deginamos aukos - avinai. <ref>Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. - P. 155 - 186.</ref>. | ||
* Cyruliai - laukas pietinėje Griežės kaimo dalyje. Dirbama, šienaujama, vietomis priaugę krūmų. Plotas apie | * Cyruliai - laukas pietinėje Griežės kaimo dalyje. Dirbama, šienaujama, vietomis priaugę krūmų. Plotas apie 40 ha. | ||
* Cyrulių miškas yra kaimo pietryčių pusėje. Auga eglės, beržai, vietomis pušys. Plotas apie 25 ha. | * Cyrulių miškas yra kaimo pietryčių pusėje. Auga eglės, beržai, vietomis pušys. Plotas apie 25 ha. | ||
* Kapšetė - miškelis Griežės k. šiaures vakarų pusėje. Auga pušys, eglės | * Kapšetė - miškelis Griežės k. šiaures vakarų pusėje. Auga pušys, eglės. Plotas apie 3 ha. | ||
* Miesto lanka yra kaimo šiaurės vakarų pusėje, netoli Ponų kapų, ant kalno. Plotas 5 ha. Kairysis lankos kraštas eina Varduvos pakraščiu ir apaugęs krūmais. Taip vadinama todėl, kad čia stovėjęs miestas, kuri sugriovę švedai. Čia vykę dideli mūšiai. Pasakojama, kad švedų kariuomenė čia užveisusi pempes, kurios buvo jų žvalgai. Jei priešas įsibraudavo, jos klykdavo ir pranešdavo švedams. Viename naktiniame mūšyje | * Miesto lanka yra kaimo šiaurės vakarų pusėje, netoli Ponų kapų, ant kalno. Plotas 5 ha. Kairysis lankos kraštas eina Varduvos pakraščiu ir apaugęs krūmais. Taip vadinama todėl, kad čia stovėjęs miestas, kuri sugriovę švedai. Čia vykę dideli mūšiai. Pasakojama, kad švedų kariuomenė čia užveisusi pempes, kurios buvo jų žvalgai. Jei priešas įsibraudavo, jos klykdavo ir pranešdavo švedams. Viename naktiniame mūšyje žuvę 3000 karių. | ||
* Ponų kapai - senovės kapinės Griežės kaime, deš. Varduvos krante. Kapinės yra netvarkomos, apleistos, paminklai sunaikinti. | * Ponų kapai - senovės kapinės Griežės kaime, deš. Varduvos krante. Kapinės yra netvarkomos, apleistos, paminklai sunaikinti. | ||
* Skutuliškė - Griežės kaimo dalis vakariniame pakraštyje. Daug pievų, krūmų. Plotas apie 55 ha, 4 kiemai. | * Skutuliškė - Griežės kaimo dalis vakariniame pakraštyje. Daug pievų, krūmų. Plotas apie 55 ha, 4 kiemai. | ||
| 54 eilutė: | 56 eilutė: | ||
== Kiti straipsniai == | == Kiti straipsniai == | ||
* [[Griežės apylinkė]] | * [[Griežės apylinkė]] | ||
* [[Griežės kaimo latvių kapinės]] | |||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | |||
* Griežės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1877 m.: VIA, F. 526, ap. 6, b. 6207, 17 l. | |||
</small> | |||
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]] | [[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]] | ||
[[Kategorija: Griežė]] | [[Kategorija: Griežė]] | ||