19 695
pakeitimai
Geidžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| (nerodoma 13 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų) | |||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
koor = 56° 17' 0" š.pl., 22° 14' 0" r.il.| | koor = 56° 17' 0" š.pl., 22° 14' 0" r.il.| | ||
alt = 80 m | | alt = 80 m | | ||
plot = 711,0 ha| | |||
|}} | |}} | ||
[[Vaizdas:Geidziai. MKE.2005-08-07.jpg|thumb|right|260px|]] | [[Vaizdas:Geidziai. MKE.2005-08-07.jpg|thumb|right|260px|]] | ||
| 21 eilutė: | 22 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Geidžių kaimas minimas 1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje, kuriame surašyti kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.</ref>. 1738 m. birželio 17 d. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad Geidžių kaime yra 6 kiemai, kurie valstybei moka 117 timpų metinį mokestį. Tiek pat kiemų minima ir 1821 m. Tirkšlių parapinės bažnyčios vizitacijos akte. 1773-09-17 Tirkšlių miestelio ir Trinitorių vardo bažnyčios inventoriuje minima Geidžių koplyčia. 1862 m. dvarininkas [[Važinskiai|Važinskis]] pastatė naują erdvią medinę koplyčią, kuri priklausė Tirkšlių parapijai. Tarpukario metais čia buvo Šv. Onos oratorija, kurioje kartais iš Tirkšlių atvykęs kunigas laikydavo pamaldas. Šv.Onos dieną, kada čia būdavo atlaidai, suvažiuodavo keletas kunigų ir daug maldininkų. | Geidžių kaimas 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49. </ref>. Kaimas taip pat minimas 1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje, kuriame surašyti kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.</ref>. 1738 m. birželio 17 d. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad Geidžių kaime yra 6 kiemai, kurie valstybei moka 117 timpų metinį mokestį. Tiek pat kiemų minima ir 1821 m. Tirkšlių parapinės bažnyčios vizitacijos akte. 1773-09-17 Tirkšlių miestelio ir Trinitorių vardo bažnyčios inventoriuje minima Geidžių koplyčia. 1862 m. dvarininkas [[Važinskiai|Važinskis]] pastatė naują erdvią medinę koplyčią, kuri priklausė Tirkšlių parapijai. Tarpukario metais čia buvo Šv. Onos oratorija, kurioje kartais iš Tirkšlių atvykęs kunigas laikydavo pamaldas. Šv.Onos dieną, kada čia būdavo atlaidai, suvažiuodavo keletas kunigų ir daug maldininkų. | ||
Apylinkėse žmonės Geidžius vadino Geidžių krepostimi (tvirtove), nes Geidžiuose ir apylinkėse yra daug akmenų. Kaimo tvoros palei vieškelį ir kitur sukrautos iš lauko akmenų, jos eina tiesiomis linijomis, ne tik žemės paviršiuje, bet ir žemėje. Daugelį tu akmenų panaudojo Važinskis šventoriui aptverti, daugybę išvežiojo ūkininkai, sunaudojo kelių statybai, bet daug dar tebėra. 1937 m. ūkininkas Mitkus, kasdamas tvartams statyti pamatus, metro gilumoje surado gerai išsilaikiusį akmeninį grindinį. | Apylinkėse žmonės Geidžius vadino Geidžių krepostimi (tvirtove), nes Geidžiuose ir apylinkėse yra daug akmenų. Kaimo tvoros palei vieškelį ir kitur sukrautos iš lauko akmenų, jos eina tiesiomis linijomis, ne tik žemės paviršiuje, bet ir žemėje. Daugelį tu akmenų panaudojo Važinskis šventoriui aptverti, daugybę išvežiojo ūkininkai, sunaudojo kelių statybai, bet daug dar tebėra. 1937 m. ūkininkas Mitkus, kasdamas tvartams statyti pamatus, metro gilumoje surado gerai išsilaikiusį akmeninį grindinį. | ||
1901-02-28 Caro palipimu buvo nubaustas 3 dienų arešto Geidžių k. gyvenantis knygnešių rėmėjas [[Končius Leonas|Leonas Končius]] už kraičio skrynioje rastas 8 lietuviškas knygas; bausmę atliko Tirkšliuose, valsčiaus daboklėje. | 1901-02-28 Caro palipimu buvo nubaustas 3 dienų arešto Geidžių k. gyvenantis knygnešių rėmėjas [[Končius Leonas|Leonas Končius]] už kraičio skrynioje rastas 8 lietuviškas knygas; bausmę atliko Tirkšliuose, valsčiaus daboklėje. | ||
1921-11-17 Geidžiuose vyko pieno nugriebimo punkto steigiamasis susirinkimas. Į valdybą išrinkti Stasys Opulskis, A. Kačerauskas ir Tadas Poškus. Narių užsiregistravo virš 20, jie laikė 60 karvių. Susirinkime dalyvavo agronomas Butavičius. Grietinę pristatė į Mažeikių garinę pieninę <ref>Tirkšlių Bauba. Geidžiai // Žemaitis. - 1929. - Gruodžio 1. - Nr. 48. - P.3 </ref>. | |||
== Mokykla (1920-2003 m.)== | == Mokykla (1920-2003 m.)== | ||
[[Vaizdas:Geidziu mokykla.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|left|200px|Buv.Geidžių pradinės mokyklos pastatas]] | [[Vaizdas:Geidziu mokykla.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|left|200px|Buv.Geidžių pradinės mokyklos pastatas]] | ||
[[Vaizdas:Geidziu prad. m-klos pazymejimas 1921 m..jpg|thumb|right|200px|Geidžių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1921 m.]] | |||
Geidžių pradinė mokykla atidaryta 1920 m. Alekso Giros troboje. Šis ūkininkas mokyklai išnuomavo 93,8 kv. m. patalpų: dvi klases, koridorių, mokytojų kambarį. Pirmoji mokytoja buvo Virkutienė, vėliau dirbo Mitkienė, Jonana Valantinaitė. Iš pradžių mokyklą lankė apie 30 mokinių. | [[Vaizdas:Geidziu prad. m-klos pazymejimas 1934 m..jpg|thumb|right|200px|right|Geidžių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1934 m.]] | ||
Geidžių pradinė mokykla atidaryta 1920 m. Alekso Giros troboje. Šis ūkininkas mokyklai išnuomavo 93,8 kv. m. patalpų: dvi klases, koridorių, mokytojų kambarį. Pirmoji mokytoja buvo Valerija Virkutienė, Barbora Elseikaitė (atleista 1927-08-01)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja paskirta Valerija Eidimtaitė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>, Juozas Levanas (1930-01-01 paskirtas mokyklos vedėju<ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 1. - P. 49.</ref>.), vėliau dirbo Emilija Mitkienė, Jonana Valantinaitė. Iš pradžių mokyklą lankė apie 30 mokinių. | |||
Iš ilgiau čia dirbusių pedagogų paminėta mokytojų Levanų šeima, Šiaulių mokytojų seminarijos absolventas Bronislovas Gonta. Jis čia dirbo iki 1940 rugsėjo, o 1941 m. buvo išvežtas į Sibirą. Prieš karą Geidžiuose pradėjusi dirbti E.Čaplinskienė vedėjavo iki 1947 metų, paskui su vyru ištremta. Pokario metais dažnai keitėsi mokytojai. Dirbo A.Kontautaitė, E.Kesminienė ir kt. 1952-1953 m.m. Geidžių mokykloje mokėsi 41 mokinys. | Iš ilgiau čia dirbusių pedagogų paminėta mokytojų Levanų šeima, Šiaulių mokytojų seminarijos absolventas Bronislovas Gonta. Jis čia dirbo iki 1940 rugsėjo, o 1941 m. buvo išvežtas į Sibirą. Prieš karą Geidžiuose pradėjusi dirbti E.Čaplinskienė vedėjavo iki 1947 metų, paskui su vyru ištremta. Pokario metais dažnai keitėsi mokytojai. Dirbo A.Kontautaitė, E.Kesminienė ir kt. 1952-1953 m.m. Geidžių mokykloje mokėsi 41 mokinys. | ||
| 42 eilutė: | 46 eilutė: | ||
== Senosios kapinės == | == Senosios kapinės == | ||
[[Vaizdas:Geidziai.MKE.jpg|thumb|right| | [[Vaizdas:Geidziai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Geidžių koplytėlė]] | ||
2000 m. sutvarkytos senosios Geidžių kapinės. Netoli koplyčios, antroje kelio Tirkšliai - Bugeniai pusėje buvo tinkline tvora aptvertas plotas. Niekas net nežinojo kas ten yra, o tvora pradėta net griauti. Juozapas Poderis klebonui išaiškino, jog 1990 m. jis su kolūkio pagalba sutvarkė teritoriją ir aptvėrė numatomą senųjų kapinių plotą. Iš kurijos J. Poderis gavo kapinių veikimo datą – III a. po Kristaus – 1850. Padarė ir granitinę lentelę su tokiu užrašu: “Geidžių kapinės. Buvo laidojama III a. – 1850 m.”, o žemiau “1990 m”. Kolūkiui iširus, J. Poderis negavo pinigų darbų užbaigimui ir viskas taip paliko, kol šią istoriją jis papasakojo klebonui. 2000 m. balandžio mėnesį Antanas Šimkus organizavo metalinio kryžiaus, kurį jau buvo padirbęs J.Poderis, pritvirtinimą akmeniniame postamente. Šalia pastatė ir mažą koplytėlę, padarė medinius vartelius. Prie kryžiaus postamento pritvirtino užrašinę granitinę lentelę, sutvarkė tvorą. Dabar visi žinos, jog čia senosios Geidžių kapines. | 2000 m. sutvarkytos senosios Geidžių kapinės. Netoli koplyčios, antroje kelio Tirkšliai - Bugeniai pusėje buvo tinkline tvora aptvertas plotas. Niekas net nežinojo kas ten yra, o tvora pradėta net griauti. Juozapas Poderis klebonui išaiškino, jog 1990 m. jis su kolūkio pagalba sutvarkė teritoriją ir aptvėrė numatomą senųjų kapinių plotą. Iš kurijos J. Poderis gavo kapinių veikimo datą – III a. po Kristaus – 1850. Padarė ir granitinę lentelę su tokiu užrašu: “Geidžių kapinės. Buvo laidojama III a. – 1850 m.”, o žemiau “1990 m”. Kolūkiui iširus, J. Poderis negavo pinigų darbų užbaigimui ir viskas taip paliko, kol šią istoriją jis papasakojo klebonui. 2000 m. balandžio mėnesį Antanas Šimkus organizavo metalinio kryžiaus, kurį jau buvo padirbęs J.Poderis, pritvirtinimą akmeniniame postamente. Šalia pastatė ir mažą koplytėlę, padarė medinius vartelius. Prie kryžiaus postamento pritvirtino užrašinę granitinę lentelę, sutvarkė tvorą. Dabar visi žinos, jog čia senosios Geidžių kapines. | ||
| 49 eilutė: | 53 eilutė: | ||
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | == Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | ||
[[Vaizdas:Jautakiu karjeras.MKE.2010-08-05.jpg|thumb|right|260px|Išeksploatuotas Geidžių karjeras]] | |||
* Jurgališkės - pievos-ganyklos Geidžių kaime, 7 km į vakarus nuo Tirkšlių. Plotas 2O ha. | * Jurgališkės - pievos-ganyklos Geidžių kaime, 7 km į vakarus nuo Tirkšlių. Plotas 2O ha. | ||
* Rekėčiai - pieva Geidžių k., 5 km į vakarus nuo Tirkslių. Plotas 9 ha. | * Rekėčiai - pieva Geidžių k., 5 km į vakarus nuo Tirkslių. Plotas 9 ha. | ||