19 695
pakeitimai
Didžlaukio durpynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Aukštapelkė 147 ha, durpynas 81 ha. Durpių didžiausias storis 3,5 m, vidutinis - 2,27 m, sudurpėjimas vidutinis; apskaičiuoti durpių ištekliai - 1842 tūkst. m³. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas. 1922 m. durpyną žvalgė Miškų žinyba. Dabar išeksploatuotas <ref>Lietuvos durpynų kadastras. - V., 1995. - D. I. - 413 p. - p. 401.</ref>, <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. 4. - P. 529.</ref>. | Aukštapelkė 147 ha, durpynas 81 ha. Durpių didžiausias storis 3,5 m, vidutinis - 2,27 m, sudurpėjimas vidutinis; apskaičiuoti durpių ištekliai - 1842 tūkst. m³. Durpynas netaisyklingos formos, plynė, pakraščiuose auga pušys, paviršius nusausintas. 1922 m. durpyną žvalgė Miškų žinyba. Dabar išeksploatuotas <ref>Lietuvos durpynų kadastras. - V., 1995. - D. I. - 413 p. - p. 401.</ref>, <ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. 4. - P. 529.</ref>. | ||
Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas|parką]]<ref> | Nurodoma, kad po karo, iki 1952 m. durpyne naktimis būdavo slapta atvežami ir užkasami miške nušautų ar nukankintų žmonių kūnai. Vėliau čia veikė Mažeikių durpių įmonė. Buvo rengiamas projektas, iškasus durpių likučius, pertvarkyti ir išplėsti miesto [[Mažeikių parkas|parką]]<ref>Bernarda Plastinina. Mindaugo gatvė matė daug mirčių ir kraujo // Santarvė. - 2010. - Sausio 9. - Nr. 3. - P. 13.</ref>. | ||
Durpyne rastos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: [[šalmuotoji gegužraibė]], [[baltijinė gegūnė|baltijinė]] ir [[raudonoji gegūnė]]s, [[miškinė mėta]], [[šiurkštusis katilėlis]], aptinkamos retos [[Apskritalapė saulašarė|apskritalapės saulašarės]] ir [[Skėtinė širdažolė|skėtinės širdažolės]], auga daug vaistinių augalų. | |||
Įvairi durpyno bei aukštapelkės fauna: vaikus veda viena [[Lapė|lapių]] šeimyna, čia galima pamatyti [[Stirna|stirnų]], apsilanko [[Šernas|šernų]], pavienių [[Briedis|briedžių]], gyvena [[Paprastasis tritonas|paprastieji tritonai]], vienintelės Lietuvoje nuodingos gyvatės – [[Paprastoji angis|angys]], daug rūšių varlių. Pavasarį poilsio apsistoja [[Pilkoji gervė|pilkosios gervės]], pasistiprinti užskrenda į Raudonąją knygą įtrauktos [[Pilkoji meleta|pilkosios meletos]], peri trys pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą saugomos [[Ligutė|ligučių]] poros. Vabzdžių rūšinė sudėtis dar tiriama, bet jau aptikta viena į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – [[žalvarinis puošniažygis]]. | |||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
[[Kategorija: Durpynai]] | [[Kategorija: Durpynai]] | ||