Devynspyglė dyglė
| Devynspyglė dyglė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Žuvys Pisces |
| Būrys | Dygliažuvės Gasterosteiformes |
| Šeima | Dyglinės Gasterosteidae |
| Gentis | Daugiaspyglės dyglės Pungitius |
| Rūšis | Devynspyglė dyglė Pungitius pungitius (Linnaeus, 1758) |
|
| |
DEVYNSPYGLĖ DYGLĖ (Pungitius pungitius), dyglinių (Gasterosteidae) šeimos žuvis.
Statusas
Rajono teritorijoje gyvena ir veisiasi. Lokalios populiacijos gyvybingos.
Morfologija ir biologija
Maža žuvis. Kūnas pailgas, verpsto formos, plonu uodegos stiebeliu ir smailiu snukiu. Žvynų nėra, bet išilgai uodegos stiebelio driekiasi mažų kaulinių plokštelių eilė, sudaranti aštrią briauną. Prieš nugarinį peleką yra 6-9 aštrūs spygliai, palinkę į šonus. Neršto metu dyglių patinų šonai ir pilvas pajuoduoja, o spygliai pabąla, patelės nėra tokios ryškios. Dažniausiai užauga iki 5-6 cm ilgio ir 1-2 g, retai - iki 9 cm. Trumpaamžės žuvys - gyvena 3-4 metus.
Neršia porcijomis, gegužės-rugpjūčio mėnesį, kai vandens temperatūra 18-20 °C. Prieš nerštą patinėliai stato lizdus iš augalų. Minta planktonu, smulkiais bentosiniais gyvūnais ir žuvų ikrais.
Paplitimas Mažeikių rajone
Rajono vandens telkiniuose retos, gyvena upėse. Atskiruose upių ruožuose dažnai išnyksta, o po kelių metų vėl atsiranda, todėl duomenys apie jų paplitimą netikslūs. Gausiausia jų Šventupio - Saldupio upelyje (778 ind./ha). Nereikšmingos žūklei.
Apsauga
Papildomų apsaugos priemonių devynspyglėms dyglėms nereikia.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 125. ISBN 9986-767-02-1.
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Sud.: V. Malinauskas, K. Baranauskas, R. Juškaitis, V. Kesminas, D. Makavičius. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 41. ISBN 9986-875-48-X.