Cecilija Pračkauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Prackauskaite Cecilija.MKE.2012-07-04.jpg|thumb|right|180px|Cecilija Pračkauskaitė, 1926 m.]] | [[Vaizdas:Prackauskaite Cecilija.MKE.2012-07-04.jpg|thumb|right|180px|Cecilija Pračkauskaitė, 1926 m.]] | ||
'''PRAČKAUSKAITĖ CECILIJA''' (g. 1910-07-02 [[Buknaičiai|Buknaičių]] k. - m. 1956-03- | '''PRAČKAUSKAITĖ CECILIJA''' (g. 1910-07-02 [[Buknaičiai|Buknaičių]] k. - m. 1956-03-22 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], palaidota [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]]), prozininkė. | ||
Kilusi iš darbininkų. Baigė Mažeikių pradinės mokyklos tris skyrius. 1927-1931 m. dirbo žemės ūkio darbus Latvijoje. Nuo 1931 m. Mažeikiuose, Skuode, Šilutėje, Šiauliuose vertėsi atsitiktiniais darbais, platino komunistinę literatūrą. Per II pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, dirbo Jaroslavlyje, Gorkyje siuvyklose. 1945-1952 m. dirbo partinį darbą Šiauliuose, vadovavo Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos bibliotekai. | Kilusi iš darbininkų. Būdama vienuolikos metų kartu su tėvais atsikėlė gyventi į Mažeikius, kur jos tėvas Jurgis Pračkauskas dirbo prie geležinkelio. Baigė Mažeikių pradinės mokyklos tris skyrius. 1927-1931 m. dirbo žemės ūkio darbus Latvijoje. Nuo 1931 m. Mažeikiuose, Skuode, Šilutėje, Šiauliuose vertėsi atsitiktiniais darbais, platino komunistinę literatūrą. Per II pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, dirbo Jaroslavlyje, Gorkyje siuvyklose. 1945-1952 m. dirbo partinį darbą Šiauliuose, vadovavo Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos bibliotekai. | ||
Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960 m.). Artima poeto [[Nagys Henrikas|Henriko Nagio]] giminaitė. | Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960 m.). Artima poeto [[Nagys Henrikas|Henriko Nagio]] giminaitė. | ||
18:20, 4 liepos 2012 versija
PRAČKAUSKAITĖ CECILIJA (g. 1910-07-02 Buknaičių k. - m. 1956-03-22 Mažeikiuose, palaidota Mažeikių kapinėse), prozininkė.
Kilusi iš darbininkų. Būdama vienuolikos metų kartu su tėvais atsikėlė gyventi į Mažeikius, kur jos tėvas Jurgis Pračkauskas dirbo prie geležinkelio. Baigė Mažeikių pradinės mokyklos tris skyrius. 1927-1931 m. dirbo žemės ūkio darbus Latvijoje. Nuo 1931 m. Mažeikiuose, Skuode, Šilutėje, Šiauliuose vertėsi atsitiktiniais darbais, platino komunistinę literatūrą. Per II pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, dirbo Jaroslavlyje, Gorkyje siuvyklose. 1945-1952 m. dirbo partinį darbą Šiauliuose, vadovavo Šiaulių 2-osios vidurinės mokyklos bibliotekai.
Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960 m.). Artima poeto Henriko Nagio giminaitė.
Šaltiniai
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1968. - T. 2. - P. 896.
- Jonas Laurinavičius. Iš albumo // Švyturys. - 1983. - Nr. 24. - P. 30.
- V. Beniušienė. „Kumečio dukters" autorė Cecilija Pračkauskaitė // Mažeikių rajono savivaldybės Viešoji biblioteka. - Mažeikiai. - 21 p.