19 695
pakeitimai
Balėnos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 27 eilutė: | 27 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Balenai1.MKE.2005-08-06.JPG|thumb|right|260px|Dar vienos kaimo kapinaitės]] | [[Vaizdas:Balenai1.MKE.2005-08-06.JPG|thumb|right|260px|Dar vienos kaimo kapinaitės]] | ||
Kaimas | Balėnų vaitija paminėta 1568 m. Biržuvėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>. Kaimas paminėtas 1641 metais Sedos parapijos krikštų metrikų knygoje. Tuo metu jis dažniausiai buvo vadinamas '''Gargždais''', bet jau fiksuojamas ir pavadinimas '''Bolany'''. Sov. okupacijos metais Balėnos buvo apyl. centras (1950-1963 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė <ref>Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. - T. 2. - P. 494 - 495.</ref>. | ||
1949 m. iš Balėnų k. į Irkutsko sritį buvo išvežta Anastazija Ežerskienė, Aldonos Rimutienės šeima (iš viso 7 asmenys). | 1949 m. iš Balėnų k. į Irkutsko sritį buvo išvežta Anastazija Ežerskienė, Aldonos Rimutienės šeima (iš viso 7 asmenys). | ||
| 33 eilutė: | 33 eilutė: | ||
Balėnų kaime buvo medinis koplytstulpis (past.XIX a. pab.), paskelbtas dailės paminklu (DV 1715). Apie 1976 m. šis paminklas nežinomų piktadarių sudegintas<ref>Gražina Martinaitienė, kn.: Nukentėję paminklai. - V., 1994. - P. 111</ref>. | Balėnų kaime buvo medinis koplytstulpis (past.XIX a. pab.), paskelbtas dailės paminklu (DV 1715). Apie 1976 m. šis paminklas nežinomų piktadarių sudegintas<ref>Gražina Martinaitienė, kn.: Nukentėję paminklai. - V., 1994. - P. 111</ref>. | ||
Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.<ref> Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.</ref>. | Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.<ref> Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.</ref>. | ||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||