Alfonsas Kaikaris: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
* Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai, 2000 m. | * Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai, 2000 m. | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | <small> | ||
00:52, 25 gruodžio 2013 versija
ALFONSAS KAIKARIS (g. 1922-11-30 Žagarėje – m. 1997-12-19 Kaune; palaidotas Panemunės kapinėse), provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas.
Biografija
1941 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1947 m. - Kauno universitetą. 1947–1997 m. dėstė Kauno universitete, nuo 1950 m. Kauno medicinos institute, nuo 1998 m. Kauno medicinos universitete, nuo 1978 m. docentas. 1957–1963 m. Farmacijos ir stomatologijos fakulteto prodekanas. 1964–1987 m. Lietuvos farmacininkų mokslinės draugijos narys, farmacijos istorijos sekcijos vadovas.[1]
1957 m. pradėjo rinkti Lietuvos farmacijos istorijos artefaktus, 1975 m. Kauno medicinos institute įkūrė Lietuvos farmacijos muziejų (nuo 1985 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, jo sudėtinė dalis). Surinko apie 10 000 muziejinių vertybių. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių apie valerijono rūšių biologinę vertę, jų standartizaciją, fiziologines savybes, apie farmacijos specialistų rengimą, jų darbo organizavimą, taip pat Lietuvos farmacijos istorijos klausimais. Yra 67 mokslinių bei kelių dešimčių populiarių straipsnių autorius, savo tyrinėjimo rezultatus paskelbęs įvairiose konferencijose. 1988 m. Latvijos medicinos istorijos muziejus A. Kaikarį apdovanojo Paulio Stradinio vardo premija.
Bibliografija
- Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai, 2000 m.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 170.