19 696
pakeitimai
Švietimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 26 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
XVII a. mokyklos veikė [[Griežės dvaras|Griežės dvare]] ir [[Leckava|Leckavoje]]. Pastarojoje vaikai nuo 1901 m. buvo mokomi ir lietuviškai. | XVII a. mokyklos veikė [[Griežės dvaras|Griežės dvare]] ir [[Leckava|Leckavoje]]. Pastarojoje vaikai nuo 1901 m. buvo mokomi ir lietuviškai. | ||
1765 m. mokykla įsteigta ir Žemalėje, tačiau 1795 m. apie ją neužsiminta. Galimas dalykas, kad ji veikė labai trumpai. Nuo 1804 m. iki 1812 m. Žemalėje veikė parapinė mokykla, kurią 1804 m. lankė 20, 1805 m. - 12, 1807 m. - 10, 1808 m. - 8, 1809 m. - 15, 1817 m. - 17, o 1811 ir 1812 m. - po 12 vaikų. Ši mokykla uždaryta Napoleonui įžengus į Lietuvą. Tačiau nėra duomenų, kad miestelis per prancūzmetį būtų nukentėjęs. 1827 m. mokyklos dar nebuvo, bet dokumentuose užsiminta, kad „priereikus, galėjo būti išnuomotas namas vaikus mokyti". 1851-1858 m. buvo statoma Žemalės parapinė mokykla; ji pradėjo veikti dar 1854 m. (turbūt, kuriame nors privačiame name), bet 1853 m. jau nurodyta, kad mokosi 11 mokinių. Šią mokyklą įsteigė Žemalės dvaro savininkė Mongirdienė-Grosaitė. Specialiai statytą mokyklą 1868 m. užfiksavo mokytojas I. Molčanovas; ji stovėjo miestelio centre, beveik priešais bažnyčią. Tada mokyklą lankė 12 berniukų. Po 1863 m. sukilimo čia mokėsi 40-50 mokinių. Ši mokykla turėjo aukštesnę programą ir visada parinktus gerus mokytojus. Čia iš visų aplinkinių mokyklų suvažiuodavo mokiniai egzaminų laikyti. Šios mokyklos auklėtiniai be papildomų | 1765 m. mokykla įsteigta ir Žemalėje, tačiau 1795 m. apie ją neužsiminta. Galimas dalykas, kad ji veikė labai trumpai. Nuo 1804 m. iki 1812 m. Žemalėje veikė parapinė mokykla, kurią 1804 m. lankė 20, 1805 m. - 12, 1807 m. - 10, 1808 m. - 8, 1809 m. - 15, 1817 m. - 17, o 1811 ir 1812 m. - po 12 vaikų. Ši mokykla uždaryta Napoleonui įžengus į Lietuvą. Tačiau nėra duomenų, kad miestelis per prancūzmetį būtų nukentėjęs. 1827 m. mokyklos dar nebuvo, bet dokumentuose užsiminta, kad „priereikus, galėjo būti išnuomotas namas vaikus mokyti". 1851-1858 m. buvo statoma Žemalės parapinė mokykla; ji pradėjo veikti dar 1854 m. (turbūt, kuriame nors privačiame name), bet 1853 m. jau nurodyta, kad mokosi 11 mokinių. Šią mokyklą įsteigė Žemalės dvaro savininkė Mongirdienė-Grosaitė. Specialiai statytą mokyklą 1868 m. užfiksavo mokytojas I. Molčanovas; ji stovėjo miestelio centre, beveik priešais bažnyčią. Tada mokyklą lankė 12 berniukų. Po 1863 m. sukilimo čia mokėsi 40-50 mokinių. Ši mokykla turėjo aukštesnę programą ir visada parinktus gerus mokytojus. Čia iš visų aplinkinių mokyklų suvažiuodavo mokiniai egzaminų laikyti. Šios mokyklos auklėtiniai be papildomų egzaminų būdavo priimami į Varnių kunigų seminariją. Prie mokyklos buvo įsteigtas inernatas su išlaikymu 12-kai gabesnių mokinių. Jį išlaikė dvaras. Iš šios mokyklos yra išėję daug vietos šviesuolių. Be to, prie mokyklos buvo gana turtingas knygynas. 1907-1908 m. čia buvo pradėta I ir II skyriuje mokinti lietuviškai. Pati mokykla parūpino lietuviškua vadovėlius. Daugiausia dėl lietuvių kalbos kovojo apsišvietęs ūkininkas Antanas Skeivys. Po I pasaulinio karo mokykla buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta pradinė mokykla. | ||
Tirkšlių mokyklos įsteigimo data nėra žinoma. Jau 1853 m. čia veikusią mokyklą lankė 32 mokiniai. 1867 m. Tirkšliuose buvo įsteigta rusiška mokykla, kuri išsilaikė apie 50 metų. Apie 1909 m. Tirkšliuose buvo tik du mokytojai. | Tirkšlių mokyklos įsteigimo data nėra žinoma. Jau 1853 m. čia veikusią mokyklą lankė 32 mokiniai. 1867 m. Tirkšliuose buvo įsteigta rusiška mokykla, kuri išsilaikė apie 50 metų. Apie 1909 m. Tirkšliuose buvo tik du mokytojai. | ||
| 40 eilutė: | 40 eilutė: | ||
1930 m. sausio 7 d. Mažeikiuose įvestas visiems privalomas mokslas. Mokyklą privalėjo lankyti visi nuo 7 iki 14 metų amžiaus <ref>Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. | 1930 m. sausio 7 d. Mažeikiuose įvestas visiems privalomas mokslas. Mokyklą privalėjo lankyti visi nuo 7 iki 14 metų amžiaus <ref>Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. | ||
1919-1920 m.m. Mažeikių apskrityje veikė 45, 1920-1921 m.m. - 50, 1921 m. - 63 pradinės mokyklos, 1925-02-01 - 73 (klasių kompl. sk.: I kl. - 51, II kl. - 15, III kl. - 5, IV kl. - 2; bendras mokytojų skaičius - 109, iš jų vyrų - 31, moterų - 78; mokinių sk. - 4428, iš jų 2548 berniukai ir 1880 mergaičių)<ref>Švietimo darbas. - 1925. - Nr. 3. - P. 287-293.</ref>. 1933 m. - 74. 1933 m. visoe mokyklose dirbo 166 mokytojai: 71 vyras ir 95 moterys. Visoje apskrityje buvo 8770 lankančių mokyklą vaikų, iš kurių 6944 lanko žiemos sezono, 1826 - vasaros sezono metu. Pagal tautybę: 7700 lietuvių, 554 žydai, 24 vokiečiai, 218 rusų, 4 lenkai, 269 latviai ir 1 gudas. Savuose namuose buvo tik 22 mokyklos, kitos turėjo tenkintis kaimų seklyčiomis, kurių nuomai vien per metus savivaldybė išleido 49 tūkst. litų. Knygų buvo 17 tūkstančių mokiniams pasiskaityti ir 5115 egz. mokytojams bei 970 egz. beturčiams mokiniams. Vid. vieno mokinio išlaikymas - 90 litų per metus. 1935-01-01 apskrities mokyklos padalintos į du rajonus ir dirbo du inspektoriai; II-o rajono inspektorius J. Dlugauskas. 1927-04-20 apskrities pradinių mokyklų inspektorius Alfonsas Taškūnas paskirtas Mažeikių gimnazijos mokytoju, o vietoj jo nuo tos dienos pradėjo dirbti Antanas Svetlauskas, atvykęs iš Kalvarijos žydų vidurinės mokyklos <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 4. - P. 392.</ref>. 1929-09-01 Mažeikių apskrities pradžios mokyklų inspektoriumi paskiriamas [[Bertašius Antanas|Antanas Bertašius]]. | |||
1937 m. buvo 73 pradinės mokyklos, kurios padalintos į du rajonus, kurių inspektoriai buvo Jusius ir Dlugauskas. Iš viso buvo 67 lietuvių, 4 latvių ir 2 žydų mokyklos, su 186 kompleksais, kuriuose diebo 114 mokytojų moterų ir 73 mokytojai vyrai. Mokinių buvo: 2040 berniukų ir 1793 mergaitės. Mokyklų tinklas nepakankamas, kad būtų galima vykdyti privalomą mokslą. Iš viso 19 mokyklų turėjo žemės, 24 mokyklos buvo nuosavuose namuose, 37 mokyklų kompleksai buvo samdomuose namuose, 27 mokytojai gyveno valdiškuose namuose. | 1937 m. buvo 73 pradinės mokyklos, kurios padalintos į du rajonus, kurių inspektoriai buvo Jusius ir Dlugauskas. Iš viso buvo 67 lietuvių, 4 latvių ir 2 žydų mokyklos, su 186 kompleksais, kuriuose diebo 114 mokytojų moterų ir 73 mokytojai vyrai. Mokinių buvo: 2040 berniukų ir 1793 mergaitės. Mokyklų tinklas nepakankamas, kad būtų galima vykdyti privalomą mokslą. Iš viso 19 mokyklų turėjo žemės, 24 mokyklos buvo nuosavuose namuose, 37 mokyklų kompleksai buvo samdomuose namuose, 27 mokytojai gyveno valdiškuose namuose. | ||
Tarp įvairių švietimo ir kultūros įstaigų tarpukaryje Mažeikiuose veikė ir [[Žiemos žemės ūkio mokykla]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1944 m. pr. Mažeikiuose atidaryti keturi vaikų žydinėliai prie gimnazijos, amatų mokyklos, pirmos ir antros pradinių mokyklų. Žydinėlius lankė apie 300 vaikų, jie buvo ir valgdynami <ref> Žemaičių žemė. - 1944. - Nr. 4. </ref>. | Tarp įvairių švietimo ir kultūros įstaigų tarpukaryje Mažeikiuose veikė ir [[Žiemos žemės ūkio mokykla]] <ref> Žemaičių prietelius. - 1930. - Nr. 2.</ref>. 1944 m. pr. Mažeikiuose atidaryti keturi vaikų žydinėliai prie gimnazijos, amatų mokyklos, pirmos ir antros pradinių mokyklų. Žydinėlius lankė apie 300 vaikų, jie buvo ir valgdynami <ref> Žemaičių žemė. - 1944. - Nr. 4. </ref>. | ||
Nuo 1926 m. iki tarybinio laikotarpio pradinių mokyklų inspektoriai buvo: K. Barkauskas (1919), A. Taškūnas (1926), St. Svetlauskas (1927), A. Bertašius (1930), A. Dlugauskas (1937), P. Jucius (1938), K. Velička (1939), Vytautas Šiaučiūnas (1940 m.), ALfonsas Adomaitis (1940). Karo metais, 1942 m. buvo Tadas Jokštys. | |||
== Pirmieji pokario metai == | |||
Per II pasaulinį karą visos apskrities mokyklos nebuvo remontuojamos, inventorius ir mokslo priemonės daugelyje mokyklų dingo arba sunaikinti, labai sumažėjo mokytojų, nes išvežta į Vokietiją darbams, dalis jų pasitraukė į Vakarus arba pakeitė darbo vietas. Pirmaisiais pokario metais apskrities švietimo skyrius ėmėsi aprūpinti mokyklas vadovais ir mokytojais, kad šie kartu su vietos tėvų komitetu įmtųsi remontuoti ir tvarkyti savo mokyklas, inventorius ir kuo skubiau pradėtų vaikų mokymą. Ne visos mokyklos spėjo tinkamai pasiruošti darbui. Daugelyje mokyklų trūko šviesos, šilumos, suolų mokiniams sėdėti, sąsiuvinių, vadovėlių ir daug kitų mokslo priemonių. Kai kurios mokyklos dirbo dviem ar net trimis pamainomis, kur vakarais susirinkdavo beraščiai ir mažaraščiai. Kiekvienam mokytojui buo paskirtos gatvės surašyti beraščius ir mažaraščius ir kontroliuoti, kad jie visi vakarais lankytų mokyklas. | |||
Mokytojai ne tik tvarkė apgriautas mokyklas, organizavo mokymo-auklėjimo darbą, bet turėjo aktyviai dalyvauti ir visuomeniniame gyvenime. Jie buvo kviečiami į švenčių minėjimus, įmonių susirinkimus ir kt. Mokytojais buvo skiriami ir kitų profesijų žmonės: Mažeikiuose dirbo du advokatai (Sidabras ir Špokas), du prekybininkai (Raustys ir Nagius) ir kt. Mokytojų gretas papildyti švietimo skyrius kvietė abiturientus, baigusius Mažeikių apskr. vidurines mokyklas. | |||
Mokytojų kvalfikacijai kelti pokario metais keletą kartų buvo ruošiami pasitobulinimo kursai Mažeikiuose. Visų mokyklų mokytojams kvaifikacijai kelti buvo ruošiamo alsčiuose kiekvieną mėnesį mokytojų metodiniai susirinkimai Tokiuose susirnkimuose dalyvaudavo ir švietimo skyriaus atstovas-inspektorius ar vedėjas. Kiekviename valsčiuje dirbo valsčiaus mokyklų skyriaus vedėjas, kuris rūpinosi savo valsčiaus mokyklomis ir atstovavo už jas apskrities švietimo skyriui<ref>A. Poškus (sud.). Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997.</ref>. | |||
== Tarybinis laikotarpis == | == Tarybinis laikotarpis == | ||
1951 m. Mažeikiuose pirmą kartą buvo suruošta skaitytojų konferencija. Mokytojai aptarė Malcovo knygą „Iš visos širdies". 1953-1959 m. Švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėju dirbo Vytautas Krulickas. 1954 m. Mažeikiuose buvo surengta pirmoji „Mokytojų diena" ir pirmoji tėvų konferencija. 1960 m. Vilniuje vykusiame II-ame mokytojų suvažiavime dalyvavo Vytautas Krulickas ir kt. pedagogai.<ref>Iš V.Krulicko prisiminimų. MMRG muziejaus archyvas.</ref>. | 1951 m. Mažeikiuose pirmą kartą buvo suruošta skaitytojų konferencija. Mokytojai aptarė Malcovo knygą „Iš visos širdies". 1953-1959 m. Švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėju dirbo Vytautas Krulickas. 1954 m. Mažeikiuose buvo surengta pirmoji „Mokytojų diena" ir pirmoji tėvų konferencija. 1960 m. Vilniuje vykusiame II-ame mokytojų suvažiavime dalyvavo Vytautas Krulickas ir kt. pedagogai.<ref>Iš V.Krulicko prisiminimų. MMRG muziejaus archyvas.</ref>. | ||
1988 m. rajone buvo 12 pradinių mokyklų, kuriose mokėsi 228 mokiniai, dirbo 25 mokytojai. | 1988 m. rajone buvo 12 pradinių mokyklų, kuriose mokėsi 228 mokiniai, dirbo 25 mokytojai. 2012-2013 m.m. rajono mokyklose ir gimnazijose mokosi 8074 mokiniai, arba 480 mažiau nei praėjusiais mokslo metais. | ||
== Nuo 1991 m. == | |||
2010 m. iš valstybinių egzaminų buvo gauta 21 šimtukas. 2012 m. egzaminus laikė 936, 2013 m. - 795 rajono abiturinetai. 2013 m. mokyklas baigė apie 760 abiturientų, per valstybinius egzaminus surinktas rekordinis skaičius šimtukų - net 38 (23 abiturientai - 18 Gabijos ir 5 Merkelio Račkausko gimnazijų auklėtiniai; Gabijos gimnazijos auklėtiniai gavo 31 aukščiausią valstybinių brandos egzaminų įvertinimą, Merkelio Račkausko gimnazijos - 7.). Gabijos g-jos abiturientė Martyna Štakonaitė penkių dalykų žinios egzaminų metu įvertintos šimtukais. | |||
2012-2013 m.m. veikė 49 švietimo įstaigos: 27 bendrojo ugdymo mokyklos, 4 gimnazijos, 4 vidurinės ir 14 pagrindinių bei 7 neformaliojo ugdymo įstaigos. 2012-09-01 buvo 8076, 2003 m. - 12 tūkst. mokinių. | |||
== Švietimo skyriaus vedėjai == | == Švietimo skyriaus vedėjai == | ||
* Kontrauskas, 1945 | |||
* [[Savickas Petras|Petras Savickas]], 1945-1949 | * [[Savickas Petras|Petras Savickas]], 1945-1949 | ||
* Julius Stonys, 1950 | * Julius Stonys, 1950 | ||
* Jonas Lenkevičius, 1953-09-01 - 1954-07-01 | * Skiparis, 1951; žuvo avarijoje | ||
* Leonas Bartaševičius, 1951 | |||
* [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius]], 1953-09-01 - 1954-07-01 | |||
* B. Navardauskas, 1957 | |||
* [[Balanavičius Zigmas|Zigmas Balanavičius]], 1959-1961 m. | * [[Balanavičius Zigmas|Zigmas Balanavičius]], 1959-1961 m. | ||
* Paurys | * Paurys | ||
* Pranas Barvydas | * Pranas Barvydas, - 1970 | ||
* Petras Vasiliauskis | * Petras Vasiliauskis, 1970- | ||
* Aleksas Navickas | * Aleksas Navickas | ||
* Šiurkus | * Stasys Šiurkus | ||
* [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]], 1993-1996 m. | * [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]], 1993-1996 m. | ||
* Edvardas Benediktas Eičinas, 1996-2004 m. | * Edvardas Benediktas Eičinas, 1996-2004 m. | ||
* Apolinaras Stonkus, nuo 2004-04-08. | * [[Stonkus Apolinaras|Apolinaras Stonkus]], nuo 2004-04-08. | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
[[Kategorija: Švietimas]] | |||
[[Kategorija:Švietimas]] | |||