Švietimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Per II pasaulinį karą visos apskrities mokyklos nebuvo remontuojamos, inventorius ir mokslo priemonės daugelyje mokyklų dingo arba sunaikinti, labai sumažėjo mokytojų, nes išvežta į Vokietiją darbams, dalis jų pasitraukė į Vakarus arba pakeitė darbo vietas. Pirmaisiais pokario metais apskrities švietimo skyrius ėmėsi aprūpinti mokyklas vadovais ir mokytojais, kad šie kartu su vietos tėvų komitetu įmtųsi remontuoti ir tvarkyti savo mokyklas, inventorius ir kuo skubiau pradėtų vaikų mokymą. Ne visos mokyklos spjo tinkamai pasiruošti darbui. Daugelyje mokyklų trūko šviesos, šilumos, suolų mokiniams sėdėti, sąsiuvinių, vadovėlių ir daug kitų mokslo priemonių. Kai kurios mokyklos dirbo dviem ar net trimis pamainomis, kur vakarais susirnkdavo beraščiai ir mažaraščiai. Kiekvienam mokytojui buo paskirtos gatvės surašyti beraščius ir mažaraščius ir kontroliuoti, kad jie visi vakarais lankytų mokyklas. Mokytojai ne tik tvarkė apgriautas mokyklas, organizavo mokymo-auklėjimo darbą, bet turėjo aktyviai dalyvauti ir visuomeniniame gyvenime. Jie buvo kviečiami į švenčių minėjimus, įmonių susirinkimus ir kt. Mokytojais buvo skiriami ir kitų profesijų žmonės: Mažeikiuose dirbo du advokatai (Sidabras ir Špokas), du prekybininkai (Raustys ir Nagius) ir kt. Mokytojų gretas papildyti švietimo skyrius kvietė abiturientus, baigusius Mažeikių apskr. vidurines mokyklas. Mokytojų kvalfikacijai kelti pokario metais keletą kartų buvo ruošiami pasitobulinimo kursai Mažeikiuose. Visų mokyklų mokytojams kvaifikacijai kelti buvo ruošiamo alsčiuose kiekvieną mėnesį mokytojų metodiniai susirinkimai Tokiuose susirnkimuose dalyvaudavo ir švietimo skyriaus atstovas-inspektorius ar vedėjas. Kiekviename valsčiuje dirbo valsčiaus mokyklų skyriaus vedėjas, kuris rūpinosi savo valsčiaus mokyklomis ir atstovavo už jas apskrities švietimo skyriui.