Šablonas:Pildomi straipsniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Lopšelis-darželis „Gintarėlis"

LOPŠELIS - DARŽELIS „GINTARĖLIS“, vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaiga Mažeikiuose, Draugystės g. 12A.

Įkurtas 1983 m. Mažeikių elektrinės. Pirmoji vedėja - Ala Songailienė. 2007 m. dirba 50 darbuotojų, iš jų 25 pedagogai (9 turi aukštąjį išsilavinimą). Veikia 2 lopšelio, 2 priešmokyklinio ugdymo ir 7 darželio grupės.

Veiklos kryptys: meninis ugdymas, sveika gyvensena, ekologinės kultūros pradmenų ir priešmokyklinis ugdymas. Projektinė veikla: „Sveika mokykla". Dalyvauja kaip sveiką gyvenseną propaguojanti įstaiga; „Želmenėliai". Yra šios Respublikinės asociacijos narys, propaguojantis sveiką gyvenseną.


Puokštė „Gausybės ragas" rajoniniame „Bobų vasara" renginyje 2008-10-05

„MANO NAMAI", klubas, visuomeninė organizacija, vienijanti pavyzdingai tvarkomų sodybų ir sodo sklypų šeimininkus, sodininkus, gėlininkus, tautodailininkus. Įkurta 2003 m. lapkričio mėn. Pirmininkas Pranciškus Tolišius. Klubo buveinė - Benignos ir Pranciško Tolišių sodyba. Steigiamojo susirinkimo metu buvo 32 nariai. Pirmąją valdybą sudarė: Vilma Klimavičiūtė, Benigna Tolišienė, Ramutė Ozolienė, Monika Sprindienė, Elena Kostkevičienė, Laima Zvėgaitė.

Klubo nariai keliauja, lanko gražiausias sodybas, organizuoja sodų ir sklypų apželdinimo seminarus, kviečia lektorius. Bendradarbiauja su žurnalo „Mano namai" redakcija, palaiko ryšius su Klaipėdos, Šilutės, Šiaulių, Skuodo bei Akmenės analogiškais klubais.


Viekšnių valsčiaus arešto namas 1938 m.

VIEKŠNIŲ POLICIJOS NUOVADA. Jai priklausė Viekšnių, Akmenės, Vegerių valsčiai. 1925 m. viršininkas buvo Vladas Novodzelskis, vėliau - N. Daleckas. XIX a. pab. minimas Viekšnių policijos viršininkas A. N. Kotlerovskij, kuris Viekšnių cerkvei padovanojo prabangų užtiesalą

Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.


Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.

ZALĖ KARLIS, Kārlis Zāle, pilnai Johanas Karlis Leonhardas Zalite (g. 1888-10-28 Mažeikiuose - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.