19 695
pakeitimai
Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:V. Vžesniauskienė.JPG|thumb|right|160px|Pirmininkė V. Vžesniauskienė (dešinės priekyje) Nacionalinėje mokėjimo agentūroje pasirašė paramos sutartį dėl paramos skyrimo poilsio aikštelės įrengimui, 2009 m.]] | |||
'''[[Ukrinų kaimo bendruomenė|UKRINŲ KAIMO BERNDRUOMENĖ]]''', visuomeninė organizacija [[Ukrinai|Ukrinų]] k. Pirmininkė Vilma Vžesniauskienė. | |||
2009 m. spalio mėn. Ukrinų kultūros namuose surengė bendruomenių susibūrimą ir vykdyto projekto „Kalbėk su akmeniu" pristatymą. Projektas finansuotas iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo. Vykdant šį projektą Ukrinuose įrengtas informacinis stendas apie menininką, išleistas atvirukų rinkinys su jo darbų nuotraukomis, parengta fotonuotraukų, kurių autorius Gedeminas Januška, paroda, kurioje užfiksuoti [[Gailevičius Steponas|S. Gailevičiaus]] darbai, dalyvaujantys atstovai kūrė floristinius kilimus, kurių būtinas akcentas - akmuo. 2010 m. vasarą surengė plenerą, per kurį Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto taikomosios skulptūros studijos būsimieji skulptoriai sukūrė kompoziciją „Miegančios akys", skulptūrą „Vienaragio malūnas". 2011 m. prisatytas projektas „Kalbėk su akmeniu-2011" ir laimėta dalinė parama iš Kultūros ministerijos. Bendruomenė įsigijo vaizdo projektorių ir mobilųjį ekraną. | |||
------------- | |||
[[Vaizdas:Sedos gatve.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Sedos gatvė]] | [[Vaizdas:Sedos gatve.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Sedos gatvė]] | ||
'''[[Sedos gatvė|SEDOS GATVĖ]]'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė|Geležinkelio gatvės]], kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. | '''[[Sedos gatvė|SEDOS GATVĖ]]'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė|Geležinkelio gatvės]], kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. | ||
| 21 eilutė: | 26 eilutė: | ||
Mažeikių mieste padidėjus mokinių skaičiui ir kad esančiose mokyklose trūko vietų bei jos išsimėčiusios 2-3 atskiruose pastatuose, Mažeikių apskrities taryba priėmė mokyklų inspektoriaus ir apskrities valdybos pasiūlymą statyti 8 komplektų mūrinį pastatą. Statyba pradėta 1933 m. pavasarį. Pamatuose įmūrytas kertinio akmens pašventinimo aktas. 1934 m. rugpjūčio mėn. mokykla pastatyta ir nuo 1934-09-01 pašventinta ir atidaryta. 1935 m. Švietimo ministerija patvirtino mokyklai suteiktą Tumo-Vaižganto vardą. Mokykloje įrengtas vandentiekis, centralinis apšildymas, 10 klasių, sporto-vaidinimų salė, erdvūs koridoriai, 300 vietų mokinių rūbinė, mokytojų, mokslo priemonių, žaidimų kabinetai ir skaitykla. Mokyklos trečiame aukšte buvo įrengta 10x16 m dydžio salė muziejui (plačiau žr. [[Mažeikių muziejus]]). | Mažeikių mieste padidėjus mokinių skaičiui ir kad esančiose mokyklose trūko vietų bei jos išsimėčiusios 2-3 atskiruose pastatuose, Mažeikių apskrities taryba priėmė mokyklų inspektoriaus ir apskrities valdybos pasiūlymą statyti 8 komplektų mūrinį pastatą. Statyba pradėta 1933 m. pavasarį. Pamatuose įmūrytas kertinio akmens pašventinimo aktas. 1934 m. rugpjūčio mėn. mokykla pastatyta ir nuo 1934-09-01 pašventinta ir atidaryta. 1935 m. Švietimo ministerija patvirtino mokyklai suteiktą Tumo-Vaižganto vardą. Mokykloje įrengtas vandentiekis, centralinis apšildymas, 10 klasių, sporto-vaidinimų salė, erdvūs koridoriai, 300 vietų mokinių rūbinė, mokytojų, mokslo priemonių, žaidimų kabinetai ir skaitykla. Mokyklos trečiame aukšte buvo įrengta 10x16 m dydžio salė muziejui (plačiau žr. [[Mažeikių muziejus]]). | ||
-------- | |||