19 695
pakeitimai
Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Sedos gatve.MKE.2008-10-05.jpg|thumb|right|160px|Sedos gatvė]] | |||
'''[[Sedos gatvė|SEDOS GATVĖ]]'''. Viena pirmųjų [[Mažeikiai|Mažeikių]] gatvių, susiformavusi XIX-XX a. sandūroje. XX a. pradžioje pavadinta '''Kapų gatve''', kadangi išėjo į Tirkšlių plentą vedantį link [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinių]]. Prasideda nuo [[Geležinkelio gatvė|Geležinkelio gatvės]], kertasi su Vaičkaus, Vyšnių, Vilties gatvėmis. Baigiasi atsirėmusi į [[Žemaitijos gatvė|Žemaitijos gatvę]], apie 800 m. ilgio. Istoriškai gatvės, kuri anksčiau buvo vadinama Kapų gatve, ištakos buvo nedidelė [[Vileišio gatvė|P. Vileišio gatvelė]], kuri, prasidėjusi nuo Laisvės gatvės, dabar atsiremia į geležinkelį ir čia baigiasi. Prieškariu šioje vietoje buvo dar viena, ne tokia reikšminga, antraeilė pervaža. Anksčiau gatvė gatvė tęsėsi kitapus geležinkelio, per vadinamuosius Miesto laukus. Čia kažkada buvo tik pievos ir ūkininkų žemės. Nuo labai senų laikų prie gatvės stovėjo tik kokios 5 ar 6 trobelės. Kai neliko pervažos, dar Smetonos laikais, abipus geležinkelio išdygo keli ilgi raudonų plytų pastatai, kuriuose buvo „Lietūkio“ Mažeikių sandėliai. | |||
------------- | |||
[[Vaizdas:Ukrinai.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|160px|Ukrinai. J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"]] | [[Vaizdas:Ukrinai.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|160px|Ukrinai. J. Meškelevičiaus skulptūra „Saulės laikrodis"]] | ||
'''[[Ukrinai|UKRINAI]]''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka [[Kvistė]], rytiniu pakraščiu - [[Varduva]], šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su [[Pocaičiai|Pocaičių]] k. | '''[[Ukrinai|UKRINAI]]''', kaimas [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie Mažeikių-Skuodo kelio. Per kaimą teka [[Kvistė]], rytiniu pakraščiu - [[Varduva]], šiaurės rytuose yra Ukrinų miškas. Pietuose ribojasi su [[Pocaičiai|Pocaičių]] k. | ||
| 24 eilutė: | 27 eilutė: | ||
Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių progimnazijoje]]. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje. | Tėvai buvo pasiturintys ir religingi valstiečiai (šeimoje augo trys sūnūs: Leonas, Jonas ir Aleksas), dėdė - kunigas. 1918-1921 m. L. Skabeika mokėsi [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių progimnazijoje]]. Ją baigęs, atsisakė stoti į kunigų seminariją. 1921-1925 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Čia skaitė materialistinio turinio knygas, klausėsi J. Šliupo paskaitų, tapo ateistu. 1925-1930 m. Kauno universitete studijavo lietuvių, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų korporacijoje „Žalgiris", jaunųjų literatų būrelyje. | ||
------------------ | ------------------ | ||