Šablonas:Pildomi straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Šablonas:Pildomi straipsniai (žiūrėti kodą)

11:40, 2 balandžio 2011 versija

1 259 baitai pašalinti ,  11:40, 2 balandžio 2011
nėra keitimo aprašymo
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Rankos.paroda2.MKE.2009-10-21.jpg|thumb|right|160px|]]
[[Vaizdas:Rankos.paroda2.MKE.2009-10-21.jpg|thumb|right|160px|Rankdarbių klubo kūrinys]]
'''[[Rankdarbių klubas Rankos|RANKDARBIŲ KLUBAS „RANKOS"]]''', [[kultūros centras|Mažeikių savivaldybės kultūros centro]] klubas, vienijantis rankdarbius mėgstančias moteris. 2009 m. yra 18 narių, kurių amžius 26-80 metų. Vadovė Rita Laniauskienė.
'''[[Rankdarbių klubas Rankos|RANKDARBIŲ KLUBAS „RANKOS"]]''', [[kultūros centras|Mažeikių savivaldybės kultūros centro]] klubas, vienijantis rankdarbius mėgstančias moteris. 2009 m. yra 18 narių, kurių amžius 26-80 metų. Vadovė Rita Laniauskienė.


20 eilutė: 20 eilutė:


Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.
Iki 1941 m. Viekšnių miestelio gyventojai ėjo panaktinę. Kasnakt turėjo būti du panaktiniai. Vienas panaktinis pradėdavo panaktinę eiti viename miestelio gale, kitas — kitame. Susitikę kur nors viduryje miestelio, jie išsiskirdavo, nes kiekvienas turėjo apeiti savo plotus. Taip tie du panaktiniai vaikščiodavo po miestelį per visą naktį. Nuo 1930 metų panaktinę ėjo samdyti panaktiniai: Jonas Erlickis (g. 1896 m.) ir Malakauskis. Panaktinę reikėjo pradėti eiti saulei nusileidus, sutemus. Eidavo iki išauštant. Ką nors įtartino pastebėjęs, panaktinis pradėdavo švilpti. Švilpį išgirdę, miestelio gyventojai turėjo išeiti ir paveizėti, kas yra atsitikę. Jei reikėjo, turėjo padėti vagis sulaikyti, gaisrą gesinti.
-------------------
-------------------
[[Vaizdas:Zale Karlis. MKE.2008-11-21.jpg|thumb|right|160px|Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio  Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.]]
 
'''[[Zalė Karlis|ZALĖ KARLIS]]''', '''Kārlis Zāle''', pilnai '''Johanas Karlis Leonhardas Zalite''' (g. 1888-10-28 [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.
 
Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.
------------
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/32456“

Naršymo meniu