Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 57 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Tuciai.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|160px|Tučiai]]
[[Vaizdas:Santarve.MKE.2008-06-07.jpg|thumb|right|160px|„Santarvės" redakcija]]
'''[[Tučiai|TUČIAI]]''', kaimas  [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 9 km į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – '''Pirmieji Tučiai'''. Į pietus – '''Antrieji Tučiai'''. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – '''Tretieji Tučiai''' ir '''Ketvirtieji Tučiai''' (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas.
'''[[Santarvė|„SANTARVĖ"]]''', Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. kovo 1 d. Redakcija įsikūrusi [[V. Burbos gatvė|V. Burbos g.]] 6. Direktorius [[Arūnas Jarmoška]], vyr. redaktorė [[Audronė Malūkienė]], leidėjas [[Alvydas Balčiūnas]] (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti Mažeikių apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę. 1945 m. balandžio 10 d. pasirodė dviejų puslapių [[Mažeikių tiesa|„Mažeikių tiesa"]] pirmasis numeris. Nuo 1945 m. kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.  
---------------------------
[[Vaizdas:Tulžys.jpg|thumb|right|160px|Tulžys]]
'''[[Tulžys|TULŽYS]]''' (''Alcedo atthis''), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas.
Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis.
--------------------------------
[[Vaizdas:Grazina Vainutiene. MKE 2015-02-26.jpg|thumb|right|160px|Gražina Vainutienė]]
'''[[Gražina Vainutienė|GRAŽINA VAINUTIENĖ]]''', [[Sedos gimnazija|Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos]] mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2015 m.).


Rytuose ribojasi su Nerimdaičių, [[Dargužiškiai|Dargužiškių]] ir [[Birbiliškė|Birbiliškės]] kaimais, pietuose - Nevarėnų, vakaruose - su [[Pievėnai|Pievėnų]] k., šiaurinė riba eina ties [[Trimėsėdis|Trimėsėdžio]] upeliu.
Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".  
 
-------------------
Gyventojų skaičius: 1923 m. Tučių dvare - 44, palivarke - 12 gyv., Tučių I k. - 25 ūkiai, 168 gyv., Tučių II k. - 23 ūkiai, 127 gyv., 1959 m. Tučių k. - 303, 1970 m. - 340 gyv., 1996 m. Tučių I k. - 34 ūkiai, 83 gyv., Tučių II k. - 11 ūkių, 16 gyv., 2001 m. Tučiai I - 76 gyv. (34 vyr., 42 mot.), Tučiai II - 20 gyv. (10 vyr., 10 mot.).
[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|160px|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
--------------------
'''[[Alksna|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas MilieškaTekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
[[Vaizdas:Sniegena Chriscinaviciene.MKE.2011-03-09.jpg|thumb|right|160px|Sniegena Chriščinavičienė]]
'''[[Chriščinavičienė Sniegena|CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA]]''' (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos]] laureatė.
 
Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą.  
--------------------------
[[Vaizdas:Platycerus caraboides.Rimvydo.100514-07.jpg|thumb|160px|right|Žygiškasis elniavabalis]]
'''[[Žygiškasis elniavabalis|ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS]]''' (''Platycerus caraboides'') - [[elniavabaliai|elniavabalių]] (''Lucanidae'') šeimos vabalas.
 
Dydis 10-14 mm. Kūnas pailgas, kiek išgaubtas, apatinė pusė blizganti, juoda, viršutinė - žalia, mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės kojos kartias rusvos. Antsparniai taškuoti. Akys apskritos, priekakčio kraštu neperskitos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeštasis sternitas.
 
Lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medžių (ąžuolo, uosios, alksnio, drebulės), rečiau pušies medienoje arba dirvojeprie trūnijančių šaknų. Išsiritę lėliukių rugpjūčio mėn. vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Apgraužia ąžuolų, drebulių aprogstančius pumpurus.
 
Aptinkama tik pavasarį.
----------------------
[[Vaizdas:Sugaudziai2.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|right|160px|Buv. Sugaudžių dvaro fragmentas]]
'''[[Sugaudžiai|SUGAUDŽIŲ DVARAS]]''', priklausė Sugaudžiui. Jo sesuo ištekėjo už lenko inžinieriaus Vladislovo Sadovskio (Sadausko), kuriam  ir atiteko dvaras. 1940 m. Sugaudis ištremtas (likimas tremtyje nežinomas).   
 
Per II pasaulinį karą dvare buvo įrengta ligoninė, išardyta daržinė ir jos vietoj įrengtas aerodromas. Į dvarvietę vedanti liepų alėja (Liepkelis) buvo paversta  rusų kariuomenės lėktuvų kilimo ir tupimo vieta. Dvarvietė apsodinta medžiais, buvo įrengtos gėlynų klombos.
 
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (mokytoja Ieva Olberkienė). 1994 m. dvaras sudegė.
---------------

Dabartinė 12:40, 9 birželio 2017 versija

„Santarvės" redakcija

„SANTARVĖ", Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. kovo 1 d. Redakcija įsikūrusi V. Burbos g. 6. Direktorius Arūnas Jarmoška, vyr. redaktorė Audronė Malūkienė, leidėjas Alvydas Balčiūnas (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti Mažeikių apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę. 1945 m. balandžio 10 d. pasirodė dviejų puslapių „Mažeikių tiesa" pirmasis numeris. Nuo 1945 m. kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.


Tulžys

TULŽYS (Alcedo atthis), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 – 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas. Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis.


Gražina Vainutienė

GRAŽINA VAINUTIENĖ, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė (2015 m.).

Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".


CD „Oi eisio eisio", 2014 m.

„ALKSNA“, Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.