Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 74 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]]
[[Vaizdas:Santarve.MKE.2008-06-07.jpg|thumb|right|160px|„Santarvės" redakcija]]
'''[[Panceržinskis @eslovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.  
'''[[Santarvė|„SANTARVĖ"]]''', Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. kovo 1 d. Redakcija įsikūrusi [[V. Burbos gatvė|V. Burbos g.]] 6. Direktorius [[Arūnas Jarmoška]], vyr. redaktorė [[Audronė Malūkienė]], leidėjas [[Alvydas Balčiūnas]] (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti Mažeikių apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę. 1945 m. balandžio 10 d. pasirodė dviejų puslapių [[Mažeikių tiesa|„Mažeikių tiesa"]] pirmasis numeris. Nuo 1945 m. kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.
---------------------------
[[Vaizdas:Tulžys.jpg|thumb|right|160px|Tulžys]]
'''[[Tulžys|TULŽYS]]''' (''Alcedo atthis''), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 – 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas.
Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis.
--------------------------------
[[Vaizdas:Grazina Vainutiene. MKE 2015-02-26.jpg|thumb|right|160px|Gražina Vainutienė]]
'''[[Gražina Vainutienė|GRAŽINA VAINUTIENĖ]]''', [[Sedos gimnazija|Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos]] mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos [[Pečkauskaitė Marija-Šatrijos Ragana|Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos]] premijos laureatė (2015 m.).


1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose.
Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".  
 
Tėvas - [[Panceržinskis Valerijonas|Valerijonas Panceržinskis]], [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvaro]] dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas.
----------------------
[[Vaizdas:Zubinas Jonas.2MKE.jpg|thumb|right|160px|Jonas Zubinas, 1937 m.]]
'''[[Zubinas Jonas|ZUBINAS JONAS]]''' (g. 1907-12-13 [[Buknaičiai|Buknaičių]] k. - sušaudytas 1942-02-27 Novosibirske), karys savanoris.
 
Baigė Kauno Policijos mokyklą ir Klaipėdoje tarnavo krašto apsaugos sistemoje. 1933 m. vedė Elzbietą Kviecinskaitę iš Mosėdžio. 1939 m. Klaipėdoje už dalyvavimą pasipriešinime jam su šeima buvo įsakyta per 24 val. apleisti Klaipėdą. Apsigyveno Šiaulių mieste, kur tarnavo kriminalinėje policijoje. 1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus sovietinei armijai, su šeima sugrįžo į Buknaičius, į tėvo jam užrašytą ūkį. Gyvendamas Buknaičiuose Zubinas Jonas neretai būdavo kviečiamas į Mažeikių NKVD skyrių, kur jį kiekvieną kartą užlaikydavo kelioms paroms uždarydami į kalėjimą. Ten jis buvo tardomas. Galiausiai su kalėjimo draugais 1941-06-10 nusprendė pasitraukti į Vakarus. Tačiau birželio 18 d. Šventojoje kartu su kelių žmonių būrelių jie užėjo ant sovietinių pasieniečių paspestos pasalos ir visi buvo sulaikyti. Po arešto Zubinas Jonas pradžioje kalėjo Liepojos kalėjime, o vėliau buvo išgabentas į Novosibirsko miesto kalėjimą. Ten už priešinimąsį sovietinei valdžiai ir darbininkų santvarkai pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsio 1 dalį (už tėvynės išdavimą) ir 13 dalį (už pasipriešinimą darbininkų valdžiai) Zubinas Jonas s. Jono buvo nuteistas mirčiai (sušaudymui); nuosprendis įvykdytas 1942-02-27.  
-------------------
-------------------
[[Vaizdas:Archeologai Gyvoliuose.MKE.jpg|thumb|right|160px|Gyvolių piliakalnis 2009 m. rudenį, po archeologinių kasinėjimų]]
[[Vaizdas:Alksna.Oi eisio eisio 2014.jpg|thumb|right|160px|CD „Oi eisio eisio", 2014 m.]]
'''[[Gyvolių piliakalnis|GYVOLIŲ PILIAKALNIS]]''' (A575 P), '''Švedkalnis''', yra [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], [[Gyvoliai|Gyvolių]] k., 2,2 km į pietus nuo [[Venta|Ventos]] ir [[Virvytė|Virvytės]] santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso [[Ventos regioninis parkas|Ventos regioninio parko]] zonai, įeina į [[Virvytės hidrografinis draustinis|Virvytės hidrografinį draustinį]].
'''[[Alksna|„ALKSNA“]]''', Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.
 
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.
 
2009 m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai.
 
Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar ''Švedkalniu'' vadinamas.
------------------
[[Vaizdas:Trilapis puplaikskis.MKE.2010-05-23.jpg |thumb|right|160px|Trilapis puplaiškis]]
'''[[Trilapis puplaiškis|TRILAPIS PUPLAIŠKIS]]''' (''Menyanthes trifoliata''), [[puplaiškiniai|puplaiškinių]] (''Menyanthaceae'') šeimos daugiametis žolinis augalas.
 
Augalas su storais šakniastiebiais ir pražanginiais lapais, kurie tiesiog išauga iš šakniastiebio ir iškyla virš vandens. Lapalakštis iki pamato suskaldytas, trilapis. Lapkočiai 8-25 cm ilgio, pamate su ilga makštimi. Lapeliai 5-10 cm ilgio ir 2-5 cm pločio, elipsiški arba pailgai atvirkščiai kiaušiniški. Žiedynas tankus, su 10-21 žiedų. Vainikėlis baltas arba rausvas. Žydi gegužės - liepos mėn. Vaisius - plačiai kiaušiniška dėžutė su staigiai nusmailėjusia viršūne. Sėklų nedaug, jos rusvos arba rudos.
 
Labai vetingas vaistinis augalas. Vartojamas sutrikus virškinimui ir apetitui sužadinti.
 
Auga stovinčiame vandenyje, užutėkiuose, pelkėse, grioviuose.

Dabartinė 12:40, 9 birželio 2017 versija

„Santarvės" redakcija

„SANTARVĖ", Mažeikių rajono laikraštis, leidžiamas nuo 1990 m. kovo 1 d. Redakcija įsikūrusi V. Burbos g. 6. Direktorius Arūnas Jarmoška, vyr. redaktorė Audronė Malūkienė, leidėjas Alvydas Balčiūnas (nuo 2003 m.). Baigiantis II-am pasauliniam karui Zenonui Skeiviui buvo pavesta organizuoti Mažeikių apskrities laikraščio redakciją ir spaustuvę. 1945 m. balandžio 10 d. pasirodė dviejų puslapių „Mažeikių tiesa" pirmasis numeris. Nuo 1945 m. kovo 1 d. pirmieji „Mažeikių tiesos" redakcijoje pradėjo dirbti sekretorius (techninis redaktorius) Vacys Asauskas ir literatūrinis darbuotojas Vytautas Šadauskas.


Tulžys

TULŽYS (Alcedo atthis), tulžinių šeimos paukštis. Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Poruotis pradeda vasario – kovo mėn. Peri pavienėmis poromis, skardžiuose išsikastuose urveliuose. Priklausomai nuo grunto urveliai būna 0,4 – 1 m ilgio. Kiaušinius deda urvelio gale esančioje lizdo kameroje, tiesiog ant žemės, retkarčiais išklotoje keletu šapelių ar žolių stiebelių. Gegužės pabaigoje – liepos mėn. patelė sudeda 4 – 8 (dažniausiai 5 – 7) baltus, blizgančius kiaušinius. Peri abu porelės nariai (daugiausiai patelė) 20 – 21 parą. Jaunikliai lizdą palieka po 23 – 28 parų. Per vasarą tulžiai išveda 2, rečiau – 3 jauniklių vadas. Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, vabzdžiais bei jų lervomis.


Gražina Vainutienė

GRAŽINA VAINUTIENĖ, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytojos metodininkė, Sedos kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, vaikų folkloro ansamblių „Rėmoliokaa“ ir „Cyroliokaa“ vadovė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė (2015 m.).

Neakivaizdžiai baigė Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Metus dirbo meno vadove Sedos kultūros namuose, paskui buvo muzikos vadove darželyje, keletą metų buvo ir Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo akordeono mokytoja, o paskui pradėjo dirbti ir iki šiol tebedirba Sedos Vytauto Mačernio gimnazijoje. 2014 m. nominuota Sedos miestelio žmogumi. 2000 m. įkūrė Sedos kultūros centro folklorinį ansamblį „Rėmoliokaa", 2014 m. rudenį - 1-5 klasių mokinių folklorinį ansamblį „Cyroliokaa".


CD „Oi eisio eisio", 2014 m.

„ALKSNA“, Mažeikių folkloro ansamblis. 2014 m. pab. ansamblis „Alksna" muzikinėje studijoje „Sekmadienis" įrašė ir išleido kompaktinę plokštelę „Oi eisio eisio" (garso režiserius Antanas Dargis). Kompaktinėje plokštelėje pateiktos žemaičių dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika, iš viso 32 kūriniai iš Mažeikių, Akmenės, Skuodo, Plungės ir kt. Žemaitijos rajonų. Viršelio autorius ir maketuotojas Raimondas Milieška. Tekstus redagavo Laima Skabickienė. Programos sudarytojai: vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas. Kompaktinės plokštelės išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių folkloro klubas.