Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]] | [[Vaizdas:Ceslovas Pancerinskas.MKE.jpg|thumb|right|160px|Česlovas Panceržinskis]] | ||
'''[[Panceržinskis | '''[[Panceržinskis Česlovas|PANCERŽINSKIS ČESLOVAS]]''', '''Česlovas Pančerinskis''' (g. 1854-07-19 [[Ašvėnų dvaras|Ašvėnų dvare]] - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas. | ||
1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose. | 1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose. | ||
13:41, 1 liepos 2010 versija
PANCERŽINSKIS ČESLOVAS, Česlovas Pančerinskis (g. 1854-07-19 Ašvėnų dvare - m. 1908-01-13/26 Vilniuje; palaidotas Bernardinų kapinėse), inžinierius, lietuvių raštijos puoselėtojas, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas; bajoras, dvarininkas.
1874-1878 m. studijavo Tartu universitete Fizikos-matematikos fakultete matematiką. Baigė Petrapilio institutą. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. Buvo „Kalvio Melagio” bendradarbis ir Petrapilio lietuvių studentų draugijos organizatorius. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. 1905 m. lankėsi Daubiškiuose.
Tėvas - Valerijonas Panceržinskis, Ašvėnų dvaro dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas.
ZUBINAS JONAS (g. 1907-12-13 Buknaičių k. - sušaudytas 1942-02-27 Novosibirske), karys savanoris.
Baigė Kauno Policijos mokyklą ir Klaipėdoje tarnavo krašto apsaugos sistemoje. 1933 m. vedė Elzbietą Kviecinskaitę iš Mosėdžio. 1939 m. Klaipėdoje už dalyvavimą pasipriešinime jam su šeima buvo įsakyta per 24 val. apleisti Klaipėdą. Apsigyveno Šiaulių mieste, kur tarnavo kriminalinėje policijoje. 1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus sovietinei armijai, su šeima sugrįžo į Buknaičius, į tėvo jam užrašytą ūkį. Gyvendamas Buknaičiuose Zubinas Jonas neretai būdavo kviečiamas į Mažeikių NKVD skyrių, kur jį kiekvieną kartą užlaikydavo kelioms paroms uždarydami į kalėjimą. Ten jis buvo tardomas. Galiausiai su kalėjimo draugais 1941-06-10 nusprendė pasitraukti į Vakarus. Tačiau birželio 18 d. Šventojoje kartu su kelių žmonių būrelių jie užėjo ant sovietinių pasieniečių paspestos pasalos ir visi buvo sulaikyti. Po arešto Zubinas Jonas pradžioje kalėjo Liepojos kalėjime, o vėliau buvo išgabentas į Novosibirsko miesto kalėjimą. Ten už priešinimąsį sovietinei valdžiai ir darbininkų santvarkai pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsio 1 dalį (už tėvynės išdavimą) ir 13 dalį (už pasipriešinimą darbininkų valdžiai) Zubinas Jonas s. Jono buvo nuteistas mirčiai (sušaudymui); nuosprendis įvykdytas 1942-02-27.
GYVOLIŲ PILIAKALNIS (A575 P), Švedkalnis, yra Viekšnių seniūnijoje, Gyvolių k., 2,2 km į pietus nuo Ventos ir Virvytės santakos, 50 m į vakarus nuo Tryškių-Gyvolių kelio, Virvytės deš. krante, prie jos ir bevardžio upelio santakos. Priklauso Ventos regioninio parko zonai, įeina į Virvytės hidrografinį draustinį.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis, tikriausiai sunakinta 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Mažeikių rajono savivaldybė piliakalnį planuoja konservuoti ir pritaikyti lankymui. Piliaklanis prižiūrimas, iškirsti krūmai, nupjaunama žolė, padarytas privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė.
2009 m. rugsėjo mėn. archeologinius tyrimus vykdė VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" vienuolikos žmonių grupė, vadovaujama archeologės Elenos Pranckėnaitės. Kultūrinis sluoksnis nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai.
Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nesčioms moterims priejuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar Švedkalniu vadinamas.
TRILAPIS PUPLAIŠKIS (Menyanthes trifoliata), puplaiškinių (Menyanthaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Augalas su storais šakniastiebiais ir pražanginiais lapais, kurie tiesiog išauga iš šakniastiebio ir iškyla virš vandens. Lapalakštis iki pamato suskaldytas, trilapis. Lapkočiai 8-25 cm ilgio, pamate su ilga makštimi. Lapeliai 5-10 cm ilgio ir 2-5 cm pločio, elipsiški arba pailgai atvirkščiai kiaušiniški. Žiedynas tankus, su 10-21 žiedų. Vainikėlis baltas arba rausvas. Žydi gegužės - liepos mėn. Vaisius - plačiai kiaušiniška dėžutė su staigiai nusmailėjusia viršūne. Sėklų nedaug, jos rusvos arba rudos.
Labai vetingas vaistinis augalas. Vartojamas sutrikus virškinimui ir apetitui sužadinti.
Auga stovinčiame vandenyje, užutėkiuose, pelkėse, grioviuose.