Juozas Elekšis
ELEKŠIS JUOZAS (g. 1931-07-29 Lėlaičių k., Tirkšlių sen. - m. 2022-01-17 Vilniuje, palaidotas Mažeikių rajono Viekšnių miesto kapinėse), spaudos darbuotojas, dainų tekstų autorius, poetas, mokytojas. „Tėviškės pažinimo“ draugijos laikraščio „Gimtinė“ konsultantas, Žemaičių kultūros draugijos Vilniaus skyriaus ir Biržiškų draugijos narys.
Baigė Viekšnių vidurinę mokyklą, 1961 m. - Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Šešiolika metų dirbo istorijos mokytoju Akmenės ir Mažeikių rajonuose, porą metų dirbo LKP Mažeikių ajono instruktoriumi, 1965–1971 m. – Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, nuo l971 m. iki l990 m. kovo 11 d. – Lietuvos TSR ministrą tarybos, nuo 1991 m. kovo 11 d. iki išeinant į pensiją (1990 m. birželio 25 d.) – Lietuvos Vyriausybės instruktoriumi.
Yra išleidęs 15 knygų: „Nors minutę tylos” (1992 m.), „Širdyje pasiklysti gali” (1993), „Aš mačiau” (1995 m.), „Takeliai tėvų čia susipynė” (1998 m.), „2000-ųjų miražai” ir kt.. Pirmosios dvi išėjo Lino Dubavos slapyvardžiu, vėlesnės Juozo Elekšio vardu.
1991 m. liepos - 1996 m. sausio mėn. buvo laikraščio „Mokslo Lietuva” atsakingasis sekretorius, 1996-2004 m. vasario mėn. dirbo „Gydytojų žinių” redakcijoje. Pagal J. Elekšio eiles sukurta virš 200 dainų ir giesmių, o jas kūrė net dvidešimt muzikų: J. Gaižauskas, V. Kurnickas, J. Šukys, V. Malinauskas, I. Petrošius, R. Dievinas, A. Erlickas ir kt. Pagal J. Elekšio žodžius sukurtų dainų yra ir profesionalių dainininkų D. Dirginčiūtės, J. Čiurilaitės, L. Domikaitės, V. Mončytės, V. Kurnicko, N. Petrošiūtės ir kitų repertuaruose. negu šimtas dainų. Gyvena Vilniuje.
Bibliografija
- Juozas Elekšis. Nacionalinės premijos laureatas. Išsp. „Žemaičių žemė". - 2001. - Nr. 1.
- Juozas Elekštis. Čia žmonės vėl pamato šviesą. Išsp. „Žemaičių žemė". - 2001. - Nr. 1.
- Juozas Elekštis. Vilnius buvo ne kultūros užkampis, o vienas iš centrų
Šaltiniai
Juozas Elekšis, biografija
Nuorodos
- Prof. Ona Voverienė. „Aš būsiu akmuo, kuris žodžio nesako...”, J. Elekšio poezija, nuotrauka.