Žibikų akmuo
ŽIBIKŲ AKMUO, Juodasis, arba Meilės, akmuo, Respublikinės reikšmės geologijos gamtos paveldo paminklas.
Yra Viekšnių seniūnijoje, Žibikų miške (38 kv., 2 skl.), apie 0,2 km į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio[1]. Gamtos paminklu paskelbtas 1964 metais, kartu tai ir archeologijos paminklas.
Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,98 m aukščio. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, granatas ir mikroklinas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas.
1906 m. šiuo akmeniu susidomėjo prof. L. Kšivickis, kuris spėliojo, kad tai gali būti meteoritas[2].
Padavimai
Apie šį akmenį yra užrašyta keletą padavimų: 1. Velnias nešė šį akmenį, norėdamas sugriauti Viekšnių bažnyčią, bet nespėjo to padaryti, nes ryte užgiedojo gaidys. 2. Naktimis akmuo prasiveria, iš jo išlenda mergaitės ir per naktį čia šoka. 3. Saulei leidžiantis ant akmens verpia laumės. Jeigu žmogus, eidamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj pavirsta į pušelę (LŽV - Lietuvos žemės vardyno anketa, E. Deniušienė). 4. Prie akmens paslėptas Napoleono auksas[3].
Šaltiniai
Nuorodos
- Vikipedija, Juodasis akmuo.
- Kultūra - ŽIBIKŲ JUODASIS ARBA MEILĖS AKMUO