Spurganai
Spurganai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Tirkšlių seniūnija | ||
---|---|---|---|
Koordinatės: | 56° 16' 0" š.pl., 22° 16' 0" r.il. | ||
Altitudė: | 79 m. | ||
Gyventojai: | 211 (2003 m.) |
SPURGANAI, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 7 km į pietvakarius nuo Mažeikių, prie Viešetės (Ventos intako). Per kaimą eina Mažeikių-Sedos kelias, šiaurinėje dalyje kelias į Geidžius, centrinėje - vieškelis į Žemalę. Per kaimą teka Gailėšis; prie jo yra Spurganų koplytėlė. Iš vakarų prieina Žalionės miškas. Vietiniai gyventojai kaimą neoficialiai skirto į dvi dalis: Spurganus ir Antruosius Spurganus.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 269, 1923 m. - 73 ūkiai, 407 gyv., 1959 m. - 295, 1970 m. - 278 gyv., 1972 m. - 109 ūkiai, 273 gyv., 1979 m. - 224, 1987 m. - 165, 2001 m. - 173 gyv. (98 vyr., 75 mot.).
- 1896 m. gimė 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis Antanas Ubavičius.
- 1899-04-07 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Antanas Bunkis;
- 1927-05-28 gimė gydytojas, medicinos mokslų daktaras Leonardas Gargasas;
- 1927-08-03 gimė kunigas Kostas Balsys.
- 1927-11-23 gimė poetė Sofija Šviesaitė.
- 1934-02-13 gimė tapytoja Joana Butkutė-Eitmontienė.
Adomo Domo Šverbos sodyboje yra tvorele aptvertas kryžius su pritvirtinta lentele, kurioje užrašas: „Čia 1954 m. rugpjūčio mėn. žuvo Zofija Klemenienė bei Julija ir Leonardas Biliauskai". Juozo Juškos sodyboje išlikusi 1825 metais statyta klėtis, o šalia jos - vienas seniausių rajone koplytstulpių[1].
Istorinės žinios
Spurganų kaimas 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės [2]. Kaimas minimas ir 1707 metais Tirkšlių bažnyčios gimimų metrikų 1705-1723 m. knygoje [3]. Vėliau minimas 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 7 dūmai (kiemai)[4]. Vėliau minimas 1770 m. [5]. Ant Viešetės kranto buvo Spurganų malūnas. Patvinusi upė išgriovė užtvanką.
1954 m. rugpjūčio 26 d. Spurganų k. KGB Mažeikių raj. sk. stribų vykdytos karinės-čekistinės operacijos metu žuvo trys partizanai: Leonardas Bieliauskas (slapt. Jūra, g. 1928 m., grupės vadas), Julija Bieliauskienė (g. 1932 m.) ir Zofija Klemenienė (Jurgis, g. 1915 m.)[6].
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Spurganų kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.
Etimologija
Kaimo pavadinimas kilęs nuo to, kad čia augo apyniai su vešliomis spurgomis, todėl ir pavadintas Spurganais.
Amenvardžio Spurgana daugiskaitinė forma.
Literatūra
- Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 115 - 121. ISBN 9955-9934-0-5.
Šaltiniai
- ↑ Malūkas V. Vis mažėjančiuose Spurganuose tebešeimininkauja senbuviai // Santarvė. - 2008. - Vasario 7. - Nr. 16. - P. 6, 8.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49.
- ↑ p. 20
- ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 815.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1988. - T. IV.
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m.
- Spurganų k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1521. - 1 lap.