Santeklių dvaras
SANTEKLIŲ DVARAS, Sonteklių dvaras.
Minimas 1590 metų dokumentuose.[1]. Santeklių dvaro savininkai: Dvaras XVII a. pabaigoje atiteko pulkininkui Gruziui. Iš jo XVIII a. Pančerinskiams, po to — Tanskiams. Tanskaitę vedęs teisėjas [Ignotas] Radavičius XIX a. pirmoje pusėje pavertė palivarką dvaru. Nuo 1869 m. dvarą valdė Ignoto Radavičiaus duktė Kazimiera Radavičiūtė (1826—1906), 1882 m. dvare apsigyveno sesers duktė Teklė Gružauskaitė (g. 1851 m.) [2].
XX a. pr. dvare dirbo daugiau nei šimtas darbininkų, jo teritorijoje būta 25 medinių pastatų. 1905 m. dvare vyko streikas [3]. Prieš I pasaul. karą dvaro savininkė buvo Teklė Gružauskaitė, kuriai po parceliacijos atiteko dvaro centras. Dvaras išparceliuotas 1926 m. Dvaro žemėje susikūrė Santeklių kaimas [4]. Paskutinė dvaro savininkė buvo Ona Bagnickaitė. Žmonės Santeklių dvarą dar vadindavę Mergelių dvaru. Buvusios šio dvaro savininkės apsiimdavo auklėti ir auginti našlaites, suteikdavo joms pastogę, išsilavinimą.
Šaltiniai
- ↑ Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.
- ↑ Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 26, 43.
- ↑ Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.
- ↑ Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.