Šerkšnėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Algirdas (aptarimas | indėlis)
Algirdas (aptarimas | indėlis)
52 eilutė: 52 eilutė:


2021 m. spalio 8 d. Šerkšnėnų kultūros centro kieme atidengtas ir pašventintas koplytstulpis su keturiais šventaisiais. Rugsėjo viduryje  buvo pradėti koplytstulpio statymo darbai. Naujojo koplytstulpio autorius – medžio meistras, tautodailininkas [[Antanas Viskantas]], kryžiaus-saulutės kūrėjas – kalvis, tautodailininkas [[Virgilijus Mikuckis]]. Idėjos sumanytojos – kultūros centro renginių organizatorė Salomėja Macijauskienė ir Savivaldybės paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė, drauge su Šerkšnėnų kultūros centro vadovu Remigijumi Kudla, parengė projektą, ieškojo finansavimo, rūpinosi visais organizaciniais reikalais. Medieną padovanojo, koplytstulpį parvežė ir pastatė UAB „Datera“ (direktorius Darius Uščinas). Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo ir Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė ir seniūnijos darbuotojai. Iš koplytstulpio į Šerkšnėnų kultūros centrą nuo šiol žiūrės ir čia dirbančius, kuriančius žmones saugos kultūros ir meno atstovų globėja Šv. Cecilija, Šerkšnėnų ir apylinkių žemdirbius globos Šv. Izidorius. Dailidė – Šv. Juozapas saugos medžio meistrus. Gražioje draugijoje apsigyveno ir Šv. Stanislovas. Neatsitiktinai. Netoli Šerkšnėnų, Ketūnų kaime stovėjo koplyčia, kurioje buvo švenčiami Šv. Stanislovo atlaidai. Koplyčia sovietmečiu išardyta, mediena panaudota Šerkšnėnų kultūros namų statybai.
2021 m. spalio 8 d. Šerkšnėnų kultūros centro kieme atidengtas ir pašventintas koplytstulpis su keturiais šventaisiais. Rugsėjo viduryje  buvo pradėti koplytstulpio statymo darbai. Naujojo koplytstulpio autorius – medžio meistras, tautodailininkas [[Antanas Viskantas]], kryžiaus-saulutės kūrėjas – kalvis, tautodailininkas [[Virgilijus Mikuckis]]. Idėjos sumanytojos – kultūros centro renginių organizatorė Salomėja Macijauskienė ir Savivaldybės paveldosaugininkė Rūta Končiutė-Mačiulienė, drauge su Šerkšnėnų kultūros centro vadovu Remigijumi Kudla, parengė projektą, ieškojo finansavimo, rūpinosi visais organizaciniais reikalais. Medieną padovanojo, koplytstulpį parvežė ir pastatė UAB „Datera“ (direktorius Darius Uščinas). Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo ir Šerkšnėnų seniūnė Alina Čekienė ir seniūnijos darbuotojai. Iš koplytstulpio į Šerkšnėnų kultūros centrą nuo šiol žiūrės ir čia dirbančius, kuriančius žmones saugos kultūros ir meno atstovų globėja Šv. Cecilija, Šerkšnėnų ir apylinkių žemdirbius globos Šv. Izidorius. Dailidė – Šv. Juozapas saugos medžio meistrus. Gražioje draugijoje apsigyveno ir Šv. Stanislovas. Neatsitiktinai. Netoli Šerkšnėnų, Ketūnų kaime stovėjo koplyčia, kurioje buvo švenčiami Šv. Stanislovo atlaidai. Koplyčia sovietmečiu išardyta, mediena panaudota Šerkšnėnų kultūros namų statybai.
==Herbas==
2025-01-03 Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naujai sukurto Šerkšnėnų herbą, reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą. Šerkšnėnų herbas – skydas, perskeltas į du laukus, dešiniajame sidabriniame lauke – pusė mėlynos snaigės, kairiajame mėlyname lauke – pusė sidabrinės snaigės.
Šerkšnėnų herbe pavaizduota snaigė – pirmoji snaigė Lietuvos heraldikoje. Vietovės pavadinimas kilo nuo Šerkšnės upės, dėl to nuspręsta įamžinti upės, kurios pavadinimas susijęs su šerkšnu, reikšmę kaimui. Tokiu būdu Šerkšnėnų herbas priklauso heraldikoje išskiriamai herbų grupei, kada herbinė figūra simbolizuoja herbo savininko pavardę ar šiuo atveju vietovės pavadinimą. Be to, tokiu netiesioginiu būdu atkreipiamas dėmesys į svarbų aplinkosauginį aspektą, t. y. kad Šerkšnėnai įeina į Šerkšnės hidrografinį draustinį. Herbo autorius dailininkas Arvydas Každailis.


==Etimologija==
==Etimologija==