Žemalė: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

40 eilutė:

1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.

==Žemalės herbas==

2025 m. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naujai sukurtą Žemalės herbą, reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą. Žemalės herbas – juodame lauke auksinis kaspinas su trimis juodomis vilko pėdomis. Tai pirmieji gyvūno pėdsakai Lietuvos heraldikoje. Herbo simbolika susijusi su tuo, kad Žemalės dvaras buvo apsuptas miškų, kuriuose buvo daug vilkų, puldinėdavusių galvijus ir netgi žmones, todėl keletas valstiečių vyrų, apginkluotų geležiniais durklais, saugojo dvarą nuo žvėrių. Iškirsto miško vietoje buvo įkurtas naujas kaimas, kuriame apsigyvenę valstiečiai ne tik dirbo įprastus darbus, bet ir sergėdavo, kad dvaro nepasiektų vilkai. Pėdsakai traktuojami kaip ryšys tarp praeities ir dabarties, vilko simbolika primena bendruomenės konsolidavimąsi prieš bendrą priešą. Juoda skydo spalva siejama su latvišku žodžiu, reiškiančiu žemę. Herbo dailininkas Arvydas Každailis.

=== Žydų bendruomenė ===

@@ 40 eilutė: / 40 eilutė: @@
 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu '''Žemalės lobiu'''. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.<ref> Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.</ref>.
+==Žemalės herbas==
+m. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naujai sukurtą Žemalės herbą, reprezentacinę ir lauko vėliavas bei antspaudą. Žemalės herbas – juodame lauke auksinis kaspinas su trimis juodomis vilko pėdomis. Tai pirmieji gyvūno pėdsakai Lietuvos heraldikoje. Herbo simbolika susijusi su tuo, kad Žemalės dvaras buvo apsuptas miškų, kuriuose buvo daug vilkų, puldinėdavusių galvijus ir netgi žmones, todėl keletas valstiečių vyrų, apginkluotų geležiniais durklais, saugojo dvarą nuo žvėrių. Iškirsto miško vietoje buvo įkurtas naujas kaimas, kuriame apsigyvenę valstiečiai ne tik dirbo įprastus darbus, bet ir sergėdavo, kad dvaro nepasiektų vilkai. Pėdsakai traktuojami kaip ryšys tarp praeities ir dabarties, vilko simbolika primena bendruomenės konsolidavimąsi prieš bendrą priešą. Juoda skydo spalva siejama su latvišku žodžiu, reiškiančiu žemę. Herbo dailininkas Arvydas Každailis.
 === Žydų bendruomenė ===