Auksodės kolūkis: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

1 eilutė:

'''AUKSODĖS KOLŪKIS, Ždanovo kolūkis'''

1949 m. teritorijoje buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". 1950 m. visi jie sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį

1949 m. teritorijoje buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". 1950 m. visi jie sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį.

Pirmasis įkurto kolūkio buhalteris buvo Stasys Ruginis, klubo skaityklos vedėja Bronė Racevičienė. Pirmieji į kolūkius įstojo mažažemiai valstiečiai, bet stambesnieji spyriojosi, todėl šiems buvo uždėtos didelės prievolės arba išvežti į Sibirą. Įstojus į kolūkį reikėjo atiduoti gyvulius, sėklą, padargus. Turtingų ūkininkų klėtys buvo nacionalizuotos, ten įkurti sandėliai, fermos. Įkurtame ūkyje javų derlius buvo labai mažas - vos 6 cnt/ha.

== Šaltiniai ==

<small>

* Remigijus Barauskas. Auksodės kolūkiui - keturiasdešimt // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Liep. 27. - Nr. 89. - P. 3.

</small>

[[Kategorija: Kolūkiai]]

[[Kategorija: Auksodė]]

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 '''AUKSODĖS KOLŪKIS, Ždanovo kolūkis'''
-m. teritorijoje buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". 1950 m. visi jie sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį
+m. teritorijoje buvo įkurti pirmieji penki kolektyviniai ūkiai: „Artojas", „Tarybiniu keliu", „Kelias į pergalę", „Vaidminas" ir „Auksinė varpa". 1950 m. visi jie sujungti į vieną ir pavadintas Ždanavo kolūkiu. 1988 m. vasarą pakeistas pavadinimas į Auksodės kolūkį.
+Pirmasis įkurto kolūkio buhalteris buvo Stasys Ruginis, klubo skaityklos vedėja Bronė Racevičienė. Pirmieji į kolūkius įstojo mažažemiai valstiečiai, bet stambesnieji spyriojosi, todėl šiems buvo uždėtos didelės prievolės arba išvežti į Sibirą. Įstojus į kolūkį reikėjo atiduoti gyvulius, sėklą, padargus. Turtingų ūkininkų klėtys buvo nacionalizuotos, ten įkurti sandėliai, fermos. Įkurtame ūkyje javų derlius buvo labai mažas - vos 6 cnt/ha.
+== Šaltiniai ==
+<small>
+* Remigijus Barauskas. Auksodės kolūkiui - keturiasdešimt // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1989. - Liep. 27. - Nr. 89. - P. 3.
+</small>
 [[Kategorija: Kolūkiai]]
 [[Kategorija: Auksodė]]