Viekšnių vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinė]] | [[Vaizdas:Vieksniu vaistine.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinė]] | ||
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine1.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Viekšnių vaistinės 150 metų jubiliejaus paminėjimas]] | |||
'''VIEKŠNIŲ VAISTINĖ'''. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimeras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]], kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt. | '''VIEKŠNIŲ VAISTINĖ'''. Ją 1860 m. liepos 17 d. įsteigė provizorius Teodoras v. Goldner, kuris 1859 m. persikėlė iš Telšių ir nupirko iš Jofės šeimyninę sodybą, esančią prie turgavietės su istoriniu, seniausiu Viekšniuose namu. Pagrindinė jo dalis išliko dar iš antros XVIII amžiaus pusės ir buvo pastatyta pirmojo Viekšniuose rabino Abe Jofės. 1883 m. iš T. Goldnerio kunigas [[Aleksandravičius Kazimieras|Kazimeras Aleksandravičius]] perpirko savo sūnėnui [[Aleksandravičius Vincentas|Vincentui Aleksandravičiui]], kuris ją valdė 42 metus. Iš pat pradžių vaistinės namas buvo apleistas, čerpėmis dengtas stogas kiauras, todėl lietui lyjant į namą plūsdavo vanduo. V. Aleksandravičius vaistinę pavertė pavyzdinga įstaiga, kurioje daugelis ano meto farmacininkų atliko praktiką: Simonas Gaudiešis, vėliau įsikūręs Šilalėje, Antanas Kaikaris, vėliau turėjęs vaistinę Laižuvoje, kurio sūnus, ilgametis Kauno universiteto dėstytojas, įsteigęs garsųjį Kauno farmacijos muziejų, Akmenės vaistininkas Augustinas Rušinas, viekšniškių mokytojų O. ir A. Rušinaičių tėvas ir kt. | ||