19 701
pakeitimas
Aleksandras Zapkus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Zapkus Aleksandras į Aleksandras Zapkus: vp) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Aleksandras Zapkus.MKE.jpg|thumb|right|230px|Aleksandras Zapkus]] | [[Vaizdas:Aleksandras Zapkus.MKE.jpg|thumb|right|230px|Aleksandras Zapkus]] | ||
'''ZAPKUS ALEKSANDRAS-PILIAKALNIS''' (g. 1916-05-17 Petrapilyje (Rusija) - m. 1946-03-24 Kaišiadorių raj.), mokytojas, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų štabo viršininkas, | '''ZAPKUS ALEKSANDRAS-PILIAKALNIS''' (g. 1916-05-17 Petrapilyje (Rusija) - m. 1946-03-24 Kaišiadorių raj.), mokytojas, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų štabo viršininkas, vyr. leitenantas. | ||
1920 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kėdainiuose. 1924 m. įstojo į Kėdainių pradžios mokyklą, bet po metų išvyko į [[Mažeikiai|Mažeikius]]. 1927 m. baigė Mažeikių pradžios mokyklą, toliau mokslą tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių valst. gimnazijos]] I-oje klasėje. Baigęs gimnazijos keturias klases, 1932 m. pradėjo mokytis Plungės mokytojų seminarijoje, kurioje baigęs du kursus toliau buvo perkeltas į Šiaulių mokytojų seminariją. Čia gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo, nes 1934 m. mirė tėvas. Todėl iš namų gaudavo mažai paramos, turėjo pats užsidirbti mokslui ir pragyvenimui. 1936-06-20 baigė keturis kursus, bet dėl pablogėjusios sveikatos nelaikė baigiamųjų egzaminų. Kadangi mokytojų seminarijos nebaigė, 1936 m. kreipėsi į valstybinę egzaminų komisiją, prašydamas leisti laikyti baigiamuosius egzaminus pradžios mokyklos mokytojo praktikanto cenzui gauti. 1939 m. valstybinė egzaminų komisija nepatenkino A.Zapkaus prašymo išduoti jam aukštojo mokslo atestatą ir atleisti nuo praktikos pamokų. Nuo 1936-11-01 dirbo laisvai samdomu mokytoju. 1936 m. gyveno Mažeikiuose, Mažojoje g. 10, 1937 m. - Žvyreliuose, 1938 m. - Dabikinėje ir [[Miškėnai|Miškėnuose]], 1939 m. - vėl Mažeikiuose, Vaičkaus g.10. | 1920 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kėdainiuose. 1924 m. įstojo į Kėdainių pradžios mokyklą, bet po metų išvyko į [[Mažeikiai|Mažeikius]]. 1927 m. baigė Mažeikių pradžios mokyklą, toliau mokslą tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių valst. gimnazijos]] I-oje klasėje. Baigęs gimnazijos keturias klases, 1932 m. pradėjo mokytis Plungės mokytojų seminarijoje, kurioje baigęs du kursus toliau buvo perkeltas į Šiaulių mokytojų seminariją. Čia gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo, nes 1934 m. mirė tėvas. Todėl iš namų gaudavo mažai paramos, turėjo pats užsidirbti mokslui ir pragyvenimui. 1936-06-20 baigė keturis kursus, bet dėl pablogėjusios sveikatos nelaikė baigiamųjų egzaminų. Kadangi mokytojų seminarijos nebaigė, 1936 m. kreipėsi į valstybinę egzaminų komisiją, prašydamas leisti laikyti baigiamuosius egzaminus pradžios mokyklos mokytojo praktikanto cenzui gauti. 1939 m. valstybinė egzaminų komisija nepatenkino A.Zapkaus prašymo išduoti jam aukštojo mokslo atestatą ir atleisti nuo praktikos pamokų. Nuo 1936-11-01 dirbo laisvai samdomu mokytoju. 1936 m. gyveno Mažeikiuose, Mažojoje g. 10, 1937 m. - Žvyreliuose, 1938 m. - Dabikinėje ir [[Miškėnai|Miškėnuose]], 1939 m. - vėl Mažeikiuose, Vaičkaus g.10. | ||
| 11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
1945 m. gruodį partizanų grupė, vadovaujama Piliakalnio, išvyko į susitikimą su Ukmergės kovotojais. Daugiau nei 3 mėnesius jie gyveno Ukmergės apskrityje, kur bandė sustiprinti ryšius tarp rinktinių. 1946 m. kovo 24 d., grįžtant į Žąslių ir Kaišiadorių apylinkes, prie Šilonių miško, laukuose prie Dubių vienkiemio (dabar Kaišiadorių rj.), kelią pastojo Kaišiadorių garnizono kareiviai. Mūšio metu A. Zapkus-Piliakalnis žuvo kartu su kovos draugais – štabo ryšininke Aldona Paulavičiūte-Indyra, Juliumi Junaičiu-Vanagu ir Antanu Kavaliausku-Paparčiu. 11 vyrų buvo sužeista. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kaišiadorių aikštėje, apie jų palaidojimo vietą žinoma nedaug. | 1945 m. gruodį partizanų grupė, vadovaujama Piliakalnio, išvyko į susitikimą su Ukmergės kovotojais. Daugiau nei 3 mėnesius jie gyveno Ukmergės apskrityje, kur bandė sustiprinti ryšius tarp rinktinių. 1946 m. kovo 24 d., grįžtant į Žąslių ir Kaišiadorių apylinkes, prie Šilonių miško, laukuose prie Dubių vienkiemio (dabar Kaišiadorių rj.), kelią pastojo Kaišiadorių garnizono kareiviai. Mūšio metu A. Zapkus-Piliakalnis žuvo kartu su kovos draugais – štabo ryšininke Aldona Paulavičiūte-Indyra, Juliumi Junaičiu-Vanagu ir Antanu Kavaliausku-Paparčiu. 11 vyrų buvo sužeista. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kaišiadorių aikštėje, apie jų palaidojimo vietą žinoma nedaug. | ||
2009 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-1829 po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. | |||
Sūnus - [[Zapkus Kęstutis|Kęstutis Zapkus]], dailininkas, profesorius. | Sūnus - [[Zapkus Kęstutis|Kęstutis Zapkus]], dailininkas, profesorius. | ||