19 701
pakeitimas
Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Kartu su vargonininku [[Ramanauskas Juozapas|Juozapu Ramanausku]] (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles. 1884-06-20 per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. Per keletą mėnesių A. Vienažindžio rūpesčiu pastatyta prieglauda, tvartas, laikina bažnyčia kapinėse. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią (archit. Ustinas Golinevičius). Leidimas gautas tik 1889 m. 1890 m. balandžio 16 d. pradėti lieti naujosios bažnyčios pamatai. Po trijų savaičių Akmenės klebonas A.Žilinskis pašventino kertinį akmenį<ref>Vida Norkienė, Rima Meldaikienė. Laižuvos mokyklos metraščius pasklaidžius // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 1998. - P. 2.</ref>. Klebonas A. Vienažindys su parapijiečiais ją pastatė 1890–1892 m. Bažnyčia buvo raudonų plytų, su dviem bokštais. Statybos darbams vadovavo meistras iš Latvijos Pranciškus Tramdachas, prižiūrėjo inžinieriaus iš Jelgavos Kryžanovskis. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 (10) d. bažnyčią pašventino, tačiau pats A.Vienažindys bažnyčios šventinime nedalyvavo, nes jį pakirto vėžys ir 1892-08-29 mirė. Iš lauko pusės, ties didžiuoju altoriumi, buvo įmūryta lentele su užrašu: „Metusi 1891 klebonas A. Wienožynskis su Dievą milentejs parapijonais sumurijo". Šventorių juosiančių koplytėlių nišose buvo pastaytos J. Karnetausko išskobtos Kristaus kančios skulptūrėlės. | Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Kartu su vargonininku [[Ramanauskas Juozapas|Juozapu Ramanausku]] (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles. 1884-06-20 per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. Per keletą mėnesių A. Vienažindžio rūpesčiu pastatyta prieglauda, tvartas, laikina bažnyčia kapinėse. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią (archit. Ustinas Golinevičius). Leidimas gautas tik 1889 m. 1890 m. balandžio 16 d. pradėti lieti naujosios bažnyčios pamatai. Po trijų savaičių Akmenės klebonas A.Žilinskis pašventino kertinį akmenį<ref>Vida Norkienė, Rima Meldaikienė. Laižuvos mokyklos metraščius pasklaidžius // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 1998. - P. 2.</ref>. Klebonas A. Vienažindys su parapijiečiais ją pastatė 1890–1892 m. Bažnyčia buvo raudonų plytų, su dviem bokštais. Statybos darbams vadovavo meistras iš Latvijos Pranciškus Tramdachas, prižiūrėjo inžinieriaus iš Jelgavos Kryžanovskis. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 (10) d. bažnyčią pašventino, tačiau pats A.Vienažindys bažnyčios šventinime nedalyvavo, nes jį pakirto vėžys ir 1892-08-29 mirė. Iš lauko pusės, ties didžiuoju altoriumi, buvo įmūryta lentele su užrašu: „Metusi 1891 klebonas A. Wienožynskis su Dievą milentejs parapijonais sumurijo". Šventorių juosiančių koplytėlių nišose buvo pastaytos J. Karnetausko išskobtos Kristaus kančios skulptūrėlės. | ||
1841 m. buvo 1864, 184? m. - 2237, 1934 m. - 4000, 1940 m - 3815 parapijiečiai. Priklausė Viekšnių dekanatui. Turėjo koplyčią [[Purpliai|Purpliuose]], statytą 1842 m. kun. Remučio. Juozo Tumo-Vaižganto klebonavimo metu Laižuvos vargonininkas buvo Antanas Vanagaitis. | 1841 m. buvo 1864, 184? m. - 2237, 1911 m. - 2970, 1934 m. - 4000, 1940 m - 3815 parapijiečiai. Priklausė Viekšnių dekanatui. Turėjo koplyčią [[Purpliai|Purpliuose]], statytą 1842 m. kun. Remučio. Juozo Tumo-Vaižganto klebonavimo metu Laižuvos vargonininkas buvo Antanas Vanagaitis. | ||
1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino. | 1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino. | ||