Mykolas Šiuipys: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Siuipys Mykolas.jpg|thumb|right|200px|Mykolas Šiuipys]]

Baigė Varnių kunigų seminariją. Įšvęstas į kunigus 1862 m. ir paskirtas vikaru į Laukuvą, 1864–1865 m.vikaravo Alšvange (Latvija). 1866–1867 m. – Darbėnų vikaras (Kretingos r.). 1867-09-24 Vilniaus generalgubernatoriaus įsakymu uždarytas į Kretingos vienuolyną už tai, kad agitavo mokinius nelankyti vietinės valdinės mokyklos, nes joje tikybos buvo mokoma rusų kalba. 1871-10-23 iš Kretingos vienuolyno išleistas, bet atiduotas griežti slaptai policijos priežiūrai. Vėl paskirtas vikaru į Darbėnus. Čia kunigaudamas susipažino su Kretingos apylinkių knygnešiais, pasiūlė jiems patikimą vietą lietuviškai spaudai slėpti – savo sesers [[Beržanskienė Barbora|Barboros Šiuipytės-Beržanskienės]] namus [[Pluogai|Pluogų]] vienkiemyje. Knygnešiai tuo pasiūlymu pasinaudojo. Dar prieš 1870 metus knygnešiai kelis kartus per metus atveždavo ir čia palikdavo po vežimą įvairiausių, dažniausiai religinio turinio lietuviškų leidinių. Šias knygas išplatindavo Laižuvos, Leckavos, Akmenės, Tirkšlių ir kitų parapijų miesteliuose bei kaimuose.  1879–1881 m. vikaras Pandėlyje, 1881–1888 m. kunigavo Kurše, 1889–1891 m. – [[Leckavos bažnyčia|Leckavos klebonas]]. Nuo 1892 m. iki mirties – altaristas Alsėdžiuose (Plungės r.). Čia gyvendamas bendradarbiavo su knygneše Petronėle Juškaite-Aleliūniene, padėjo jai platinti lietuvišką spaudą. Gerai sutarė su savo klebonu kun. Juozapu Dargužu.